Persirgai COVID-19, tai ir nupliksi? Gydytoja paaiškino, kodėl taip nutinka (1)
Plaukų slinkimas – tai dar viena nemaloni problema, kurią gali sukelti COVID-19 ar kitos virusinės infekcijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Estetus klinika“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Jaunė Stumbrienė pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų, besikreipiančių į specialistus dėl plaukų slinkimo. Ji pabrėžia, kad plaukų slinkimas gali būti kontroliuojamas, tiesiog svarbu laiku kreiptis pagalbos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Manoma, kad virusas tiesiogiai neveikia plaukų folikulų, tačiau didelis psichologinis ir fiziologinis stresas gali būti plaukų slinkimo priežastimi. Dažniausiai plaukų slinkimas atsiranda praėjus 3–4 mėnesiams po persirgimo virusine infekcija, ir pasireiškia telegeno fazės plaukų netekimu, vadinamuoju Telogen effluvium.
Gydytoja paaiškina, kad žmogaus plaukai auga fazėmis. Įprastai apie 85 proc. plaukų yra aktyvaus augimo (anageno) fazėje, mažiau negu vienas procentas – katageno (regresijos) fazėje ir apie 15 proc. plaukų yra galutinėje, ramybės (telogeno) fazėje.
„Dėl virusinės infekcijos, staiga pasireiškus karščiavimui, įvyksta staigus dalies plaukų perėjimas į telogeno (ramybės) fazę. Telogeno fazė paprastai trunka apie 2–4 mėnesius, todėl plaukų slinkimas nepasireiškia ūmios virusinės infekcijos metu, o tik praėjus keliems mėnesiams,“ – pasakoja gydytoja J.Stumbrienė. – Tuomet pacientai skundžiasi viso skalpo plaukų retėjimu. Įprastai žmogus per dieną netenka apie 100 plaukų. Pasireiškus telogeno fazės plaukų slinkimui, žmogus netenka apie 300 ar daugiau plaukų per dieną.“
Įprastai ūmus telogeno fazės plaukų slinkimas trunka iki 6 mėn., retais atvejais gali pereiti į lėtinę formą ir tęstis ilgiau.
Gydytoja Jaunė Stumbrienė pažymi, kad virusinės infekcijos, tarp jų ir COVID-19, provokuoja autoimunines reakcijas, dėl kurių gali pablogėti židininiu nuplikimu (alopecia areata) sergančių žmonių būklė, retais atvejais – net išsivystyti šis susirgimas. Taip pat yra pastebima, kad pandemijos sukeliamas emocinis stresas gali lemti ligos progresavimą.
„Pacientai skundžiasi plikimo židiniais galvos ar kūno odoje, kartais net visų galvos ar kūno plaukų išslinkimu,“ – sako gydytoja.
Mokslininkai pastebi, kad, lyginant sergančiųjų skaičių prieš vienerius metus ir dabar, matomas padidėjęs židininės alopecijos atvejų skaičius.
Gydytoja pataria, kad pastebėjus plaukų slinkimo požymius, labai svarbu kreiptis į gydytoją dermatovenerologą-trichologą, kuris įvertins plaukų slinkimo tipą, ligos aktyvumą, atliks tyrimus plaukų slinkimo priežasčiai išsiaiškinti.
Pandemijos metu itin svarbu vengti psichologinio streso, palaikyti tinkamą darbo ir miego režimą, visavertiškai maitintis, mitybą praturtinant maisto produktais, turinčiais daugiau geležies, vitamino D, biotino ir cinko.