Mėgstantiems kiaulienos kumpį, tai nepatiks - jis ne veltui laikomas sveikatos priešu  ()

Per vėlyvus savaitgalio pusryčius ne vieno pusryčiautojo galvoje ima suktis įkyri mintis: „Ar galima valgyti tiek daug kumpio?“ Tyrėjams šis klausimas irgi neduoda ramybės, ypač dėl galimos didesnės vėžio rizikos, rašo livescience.com.

Tyrimas parodė, kad kiaulienos kumpis ir kai kurios kitos mėsos rūšys didina krūties vėžio riziką.

Leidinyje „International Journal of Cancer Research“ buvo išspausdintas tyrimas, kurio autoriai išnagrinėjo 15-a ankstesnių tyrimų (juose dalyvavo apie 1,2 mln. moterų), analizavusių, kiek perdirbtų mėsos produktų valgymas susijęs su krūties vėžiu.

Paaiškėjo, kad valgantiems daugiausia perdirbtų mėsos gaminių – 25–30 g per dieną – žmonėms 9 proc. padidėja krūties vėžio rizika, palyginti su tais, kurie valgė mažiau perdirbtų mėsos produktų – 2–5 g per dieną.

Paminėtina, kad ne visų analizuotų tyrimų autorių išvados buvo vienodos. Pavyzdžiui, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas tyrimas neparodė, kad perdirbti mėsos gaminiai didina krūties vėžio riziką, tiesa, parodė didesnę tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu.

Tad ką galvoti žmonėms, kurie mėgsta kiaulienos kumpį?

Amerikos vėžio tyrimų fondo epidemiologinių tyrimų mokslinė darbuotoja daktarė Marji McCullough teigė, kad krūties vėžys – dažnai moterų liga, o saliamis, dešrainiai ir įvairūs kitokie perdirbti mėsos gaminiai yra dažnai valgomi.

 

Susumuoti šie veiksniai reiškia, kad verta atkreipti dėmesį į maisto keliamą net ir nedidelę riziką, juo labiau, kad minėto metatyrimo metu buvo padarytos panašios išvados.

Reikia turėti omenyje, kad tyrėjams buvo prieinami tik tam tikri duomenys

Svarbu žinoti, kad tyrimai, kurių metu ieškoma tam tikrų maisto produktų sąsajų su ligomis, nėra visapusiškai išsamūs. Šiuo atveju tyrėjai analizavo gausų ir mažą perdirbtų mėsos gaminių vartojimą, bet nebuvo duomenų apie riziką, jei suvartojama, pvz., 10–15 g produkto per dieną.

Be to, tyrėjai kliovėsi dalyviais, kurie prisiminė, kaip maitinosi vienu ar kitu metu praeityje. Toks metodas, kai remiamsi prisiminimais, gali turėti daug spragų, įsitikinęs mėsos tyrimų srities mokslininkas, biologijos dėstytojas Andrew Milkowskis, nedalyvavęs tyrime.

Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslinkė Maryam Farvid teigė, kad jos tyrėjų komanda vadovavosi tik tais tyrimais, kurių metų moterų sveikata buvo tikrinama dar nesant jokiai diagnozei. Kaip „Live Science“ sakė M. Farvid, toks metodas reiškia, kad moterims mažesnė tikimybė supainioti mitybos rekomendacijas nesergant vėžiu ar jau sergant.

 

Idealiu atveju tyrėjai turėtų pateikti tiriamiesiems mitybos planą, kol nediagnozuota jokia liga, ir stebėti sveikatos pokyčius. Tiesa, tokio pobūdžio ligas labai sunku diagnozuoti, sakė A. Milkowskis „Live Science“.

„Jei sugalvočiau, kaip tai pastebėti, skatinčiau tokio pobūdžio tyrimus. Nežinau, ar tai išsprendžiama problema“, – pridūrė jis.

Anot A. Milkowskio, ataskaitoje minima 9 proc. didesnė rizika gali būti statistikos klaida ir tai per mažas pagrindas kelti žmonėms paniką. Būtent tokių kaltinimų skambėjo 2015 m. PSO tyrimui, kuriame rašyta, kad perdirbti mėsos gaminiai 18 proc. didina storosios žarnos vėžio riziką, todėl yra kancerogenai.

M. Farvid teigė, kad su didesne krūties vėžio rizika siejo ir kitus mitybos įpročius – ląstelienos, vaisių ir daržovių kiekį asmens racione – kurie gali sumažinti ar padidinti vėžio riziką.

Nedideli, be reikšmingi pokyčiai

 

Net valgant truputį mažiau perdirbtų mėsos gaminių, pokyčiai gali būti reikšmingi, kadangi kai kurie vėžio rizikos veiksniai nesikeičia, kaip antai, turimas ar neturimas vadinamasi vėžio genas, amžius, kada prasidėjo menstruacijos, pabrėžė M. Farvid.

„Galbūt sakysite, kad sunku keisti mitybos įpročius, bet tai bent jau įmanoma pakeisti“, – teigė ji.

Tiek M. Farvid, tiek M. McCullough pataria valgyti perdirbtos mėsos gaminių saikingai, juo labiau, kad tai – viena iš Amerikos vėžio tyrimų fondo rekomendacijų, siekiant sumažinti vėžio riziką.

„Rekomenduojama valgyt daugiau augalinės kilmės maisto, mažiau raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių“, – sakė M. McCullough. Ji aiškino, kad ateityje tyrėjų prietaisai tobulės, todėl bus galima detaliau ištirti, kokie užkandžiai gali didint ligų riziką.

Aut. teisės: delfi.lt

(2)
(7)
(-5)

Komentarai ()