Pirmą kartą baltųjų nykštukių atmosferoje aptiko litį  ()

Litis – trečias periodinės lentelės cheminis elementas – Visatoje egzistuoja nuo pirmųjų minučių po Didžiojo sprogimo. Šiek tiek jo susiformavo būtent tada, kartu su vandeniliu, deuteriu, tričiu ir dviem helio izotopais. Teoriniai modeliai pateikia labai aiškią prognozę, kiek šių elementų turėjo būti pirmykštėje Visatoje; stebėjimai patvirtina prognozes apie deuterį bei helį. O štai ličio gausa, išmatuojama seniausiose žvaigždėse, yra apie keturis kartus mažesnė, nei prognozuojama.

Šis neatitikimas vadinamas „kosmologine ličio problema“. Visgi gali būti, kad ličio žvaigždėse nematyti dėl kitų priežasčių – gal jis žvaigždėse sunyksta, gal nuskęsta giliai ir nelieka atmosferose ir taip toliau.

Kitas būdas išmatuoti pirmykščio ličio gausą būtų tyrinėjant kuo senesnes uolienas – ličio gausa jose padėtų apskaičiuoti šio elemento santykį su kitais nelakiais elementais, pavyzdžiui siliciu. Visgi čia iškyla problema, kad seniausios Saulės sistemos uolienos yra „tik“ puspenkto milijardo metų amžiaus. Bet kartais šią problemą pavyksta išspręsti ir tolimų žvaigždžių stebėjimais.

 

Naujame tyrime pristatomi baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių liekanų – stebėjimai, kuriuose identifikuojamas jų atmosferų „užteršimas“ neseniai suardytų uolinių darinių liekanomis. Tokie reiškiniai aptinkami toli gražu ne pirmą kartą, bet šįsyk pavyko išmatuoti ličio, natrio, kalio ir kalcio gausą atmosferose; litis ir kalis baltosios nykštukės atmosferoje aptikti pirmą kartą.

 

Be to, nykštukių sistemos susiformavo maždaug prieš devynis milijardus metų, gerokai seniau nei Saulė. Tikėtini natrio, kalio ir kalcio kiekiai suardytuose asteroiduose buvo tokie patys, kaip ir Saulės sistemos uolienose, o štai ličio turbūt buvo daugiau.

Kol kas rezultatai yra pirminiai, o jų paklaidos – gana didelės, bet šis atradimas gali duoti pradžią detalesnei analizei ateityje.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(4)
(0)
(4)

Komentarai ()