Dingusi Europos žemyno dalis atskleidžia savo praeitį - išplaunama ir iš žmonių kaulų pagamintų daiktų  ()

Gilioje senovėje Europa buvo visai kitokia: pavyzdžiui, kažkada Didžioji Britanija nebuvo atsiskyrusi nuo Europos žemyno.

Tik po tūkstantmečių, kai sausumos kelias jau buvo seniai dingęs, šiuolaikiniai žmonės pradėjo iš naujo atrasti senovinius akmens amžiaus artefaktus, paliktus žmonių, kadaise gyvenusių žemėse, dabar paslėptose po bangomis.

Viena iš šių prarastų sričių, vadinama Dogerlandu, glūdi tarp Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų – o jos egzistavimą šiandien žymi begalė kultūrinių objektų, kurie retkarčiais išplaunami į Olandijos pakrantes.

Tarp šių artefaktų yra daugybė iš kaulo pagamintų objektų, pasižyminčių savotiškomis įrantomis briaunose, apie kuriuos manoma, kad tai buvo mezolito (viduriniojo akmens amžiaus) laikų medžiotojų-rinkėjų, gyvenusių Dogerlande ir jo apylinkėse dar prieš 11 000 metų, ginklai.

„Esame visiškai tikri, kad tai buvo svaidomieji ginklai“, – žurnalui „New Scientist“ sako Olandijos Leideno universiteto archeologas Janas Dekkeris, nurodydamas, kad daiktai aptrupėjusiomis briaunomis greičiausiai buvo strėlių ar galbūt iečių antgaliai, o atsiradusios charakteringos įrantos rodo aktyvų jų kaip ginklų ar įrankių naudojimą – o ne buvus apeiginiais daiktais.

 

„Jie buvo galandami. Tai yra dėvėjimosi žymės“, – teigia mokslininkas.

Bet tai dar ne viskas. Naujame J.Dekkerio vadovaujamame tyrime mokslininkai išanalizavo 10 tokių objektų, surinktų iš Olandijos Šiaurės jūros pakrantės, naudodami masės spektrometriją ir techniką, vadinamą kolageno peptido masės nuskaitymu (angl. collagen peptide mass fingerprinting).

Iki šiol nebuvo žinoma, iš kokio gyvūno kaulų buvo gaminami šie objektai. Tačiau naujasis tyrimas gerokai nustebino mokslininkus – nes paaiškėjo, kad du tokie radiniai buvo pagaminti iš žmonių kaulų, nors likusieji – iš senovinio tauriojo elnio kaulų.

Tyrėjai teigia, kad akivaizdus tauriųjų elnių kaulų naudojimas gali tiesiog atspindėti šios rūšies prieinamumą senovės medžiotojams-rinkėjams.

Tačiau kitus gyvūnus – įskaitant taurus, stirnas ir šernus – taip pat turėjo būti lengva rasti bei sumedžioti, ir jų kaulai ar ragai biomechaniniu požiūriu būtų buvę lygiai taip pat tinkami – ar gal net ir tinkamesni.

„Tai nebuvo ekonominis sprendimas, – žurnalui „Smithsonian“ aiškina J.Dekkeris. – Tikriausiai turėjo būti kokia kita, kultūrinė priežastis, kodėl buvo svarbu naudoti būtent šios gyvūnų rūšies kaulus“.

 

Tai ypač pasakytina apie žmogaus kaulus.

„Žmogaus kaulai paprastai sudaro tik nedidelę dalį visų medžiotojams prieinamų kaulų kiekio. Todėl pagrįstai galima manyti, kad oportunistinė žmogaus kaulų atranka yra mažai tikėtina“, – teigia mokslininkai.

Kas tada galėtų paaiškinti tyčinį žmogaus kaulų naudojimą tarp Dogerlando medžiotojų?

Negalime žinoti tiksliai, tačiau mokslininkai kelia prielaidą, kad tauriųjų elnių kaulų naudojimas galėjo atspindėti tam tikrą tai kultūrai būdingą prasmę ar simbolį, priskiriamą šiai gyvūnų rūšiai.

Panašiai žmogaus kaulai galėjo pasitarnauti ritualiniams tikslams – tai galėjo būti savotiška laidojimo praktika – kai „žmogaus palaikai virsta ginklais“.

Tokiu atveju jūros bangos gal ir palaidojo Dogerlandą – tačiau jo žmonių pomirtiniame gyvenime medžioklė tęsiasi amžinai, rašo „Science Alert“.

Apie atradimą rašoma moksliniame žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(10)
(1)
(9)

Komentarai ()