Fejerverkai: gražus reginys su mažai kam žinomais neigiamais aspektais - dalis Europos ir pasaulio miestų naujus metus pasitiks visai kitaip  ()

Artėjant Naujiesiems metams fejerverkai tapo įprastu reginiu. Ne vienerius dešimtmečius Naujieji metai be jų neapsieina. Tai – gražus reginys, turintis ir neigiamų aspektų. Fejerverkų keliamas triukšmas ne tik gąsdina augintinius, bet sukelia stresą ir laukiniams gyvūnams ar paukščiams. Pirotechnika teršia orą kietosiomis dalelėmis, kurios jame išsilaiko net keletą valandų. Taip pat ir aplinką, kai pasigrožėjus trumpu reginiu lauke, paliekamos įvairios atliekos ir šiukšlės. Tad verta susimąstyti ir savęs paklausti, ar fejerverkai išties reikalingi?

Užburiantis vaizdas – ilgalaikis pavojus gamtai ir aplinkai

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, akivaizdus pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių susižeidžia. Liūdniausia, kad nuo fejerverkų dažniau nukenčia ir vaikai.

„Fejerverkai teršia orą. Jų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, parakas. Siekiant išgauti įvairias spalvas – metalų junginiai. Fejerverkų poveikio oro kokybei tyrimų metu buvo nustatyta, kad pirotechnikos naudojimo metu ore padidėja kietųjų dalelių, metalų junginių, juodosios anglies, dujų, tokių, kaip azoto oksidų, sieros dioksido, ozono, kiekis“, – teigia VILNIUS TECH docentė.

Didžiausia kietųjų dalelių koncentracija padidėja keliasdešimt kartų, ore išsilaiko kelias valandas. Neigiamas poveikis gali trukti ir ilgiau. Tai priklauso nuo vietos ir meteorologinių sąlygų. Dažniausiai žmonės fejerverkus stebi lauke. Dėl šios priežasties gali būti juntamas ir tiesioginis teršalų poveikis.

Praėjusiais metais buvo analizuojami Europos oro monitoringo stotelių duomenys Naujųjų metų naktį. Buvo fiksuotas kietųjų dalelių koncentracijos pakilimas visoje Europoje maždaug nuo 22 val. iki 3 val. ryto. Didžiausia koncentracija fiksuota Vokietijoje. Lenkijoje kietųjų dalelių koncentracija fiksuota nebuvo, nes šalyje Naujųjų metų naktį fejerverkai buvo draudžiami, juos pakeitė lazerių šou.

 

„Kai į dangų leidžiami fejerverkai, dėl didelio triukšmo stresą patiria ir gyvūnai. Pavieniai fejerverkai, į dangų leidžiami tarpušvenčiu, tinkamai naudojami, itin didelės žalos nedaro. Didžiausias neigiamas poveikis – Naujųjų metų naktį, kai ne tik gyventojai į dangų leidžia fejerverkus, bet ir didžiuosiuose miestuose vyksta fejerverkų šou“, – sako V. Šerevičienė.

Naudojant fejerverkus lieka daug atliekų, įvairių likučių, nesudegusių, smilkstančių dalių. Žmonės, neatsargiai su jomis elgdamiesi, gali sukelti gaisrą, nudegti patys. Šios medžiagos taip pat gali patekti į vandens telkinius, dirvožemį ir padaryti neigiamą poveikį aplinkai.

„Norint apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, fejerverkus reikia naudoti atsakingai, pagal paskirtį, laikytis nurodytų instrukcijų. Vertėtų fejerverkus įsigyti specializuotose prekybos vietose. Žinoma, jais naudotis vaikams ir neblaiviems asmenims – griežtai draudžiama“, – teigia VILNIUS TECH ekspertė.

Alternatyvos fejerverkams – jokios grėsmės sveikatai ir gamtai

 

Dalis Europos ir pasaulio miestų Naujųjų metų naktį trumpina fejerverkų į dangų leidimo laiką arba visai jų atsisako dėl keliamos oro taršos ir didelio triukšmo. Geriausia alternatyva šiuo metu – lazerių ar dronų šou.

Į dangų leidžiami fejerverkai skleidžia didelį garsą. Visa tai priklauso nuo cheminės reakcijos, kuri įvyksta uždegus fejerverko degiklį. Degantis parakas išskiria karštas dujas, kurios greitai plečiasi, o įvykęs sprogimas sukelia sprogimo bangą. Fejerverkų sukeliamo garso lygis dažnai būna tarp šautuvo šūvio ir kylančio reaktyvinio variklio keliamo garso. Garsūs fejerverkų sprogimai, esant arti jų, gali pasiekti 130-150 dB garso lygį.

Pasak VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjo, docento dr. R. Grubliausko, fejerverkai jaudina, bet problema yra tai, kad šis pojūtis dažnai matuojamas pagal „garsumo faktorių“. Labai didelio stiprumo fejerverko sprogimo triukšmo poveikis, nors ir būna trumpalaikis, bet jiems sprogus artimoje aplinkoje garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje gali sukelti grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą vidinėje ausyje ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą.

 

„Tokios traumos metu žmogus staigiai apkursta, jam stipriai skauda ausis, ima svaigti galva. Didesnė žala galima kūdikiams, nes jų ausies kanalas – daug mažesnis nei vyresnio vaiko ar suaugusiojo, todėl į ausį patenkantis garso slėgis didesnis. Suaugusiajam įvairūs garsai gali būti girdimi negarsiai, o kūdikiui jie girdimi iki 20 dB garsiau“, – teigia VILNIUS TECH docentas.

Siekiant išvengti nepageidaujamo garso poveikio, pirmiausia reikia laikytis saugaus atstumo, o siekiant apsaugoti savo, vaikų klausą, siūloma naudoti ausų kamštelius ar specialias, nuo triukšmo apsaugančias ausines.

„Svarbu suprasti, kad planuojant įsigyti fejerverkų, derėtų rinktis tokius, kurie skleidžia tylesnius garsus. Pavyzdžiui, fontanus, švilpiančius suktukus, kometas. Jų vaizdas irgi įspūdingas. Be to, tai padės ne tik išsaugoti gerus santykius su kaimynais, bet ir apsaugoti klausą“, – sako R. Grubliauskas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(3)
(-2)

Komentarai ()