Svarbus mokslo įvykis: dešifruotas dar vienas senovinis raštas  ()

Prancūzų mokslininkui pavyko perskaityti elamų linijinį raštą. Rašto sistemą, naudotą Senovės Irane prieš 4500 metų, nesėkmingai bandyta „nulaužti“ nuo XX amžiaus pradžios


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prancūzų archeologas ir paleografas François Desset pareiškė, kad jam pavyko dešifruoti Elamo linijinį raštą – vieną iš seniausių pasaulyje, bronzos amžiaus raštą. Apie tai praneša mokslo populiarinimo žurnalas Sciences et Avenir („Mokslas ir ateitis“). Visi tyrimo rezultatai bus publikuoti 2021 metais.

Elamas – istorinė sritis ir senovės valstybė šiuolaikinio Irano teritorijoje, su pertraukomis egzistavusi nuo III iki I tūkstantmečio pr.m.e. su sostine Sūzuose. Elamo kalba – izoliatas, tai yra, jo nepavyksta priskirti jokiai žinomai kalbų šeimai.

Vadinamasis protoelamiškasis raštas radosi, tikėtina, maždaug 3000 m. pr.m.e. ir kartu su šumerų ir Senovės Egipto raštu, yra viena iš seniausių rašto sistemų pasaulyje. Protoelamiškasis raštas lig šiol nedešifruotas.

Elamo linijinis raštas, kurį François Desset pavyko „nulaužti“, – protoelamiškojo rašto palikuonis: jis naudotas maždaug XXV–XXI a. pr.m.e. kartu su dantiraščiu, pasiskolintu iš kaimyninės Mesopotamijos (dabartinio Irako teritorija) ir adaptuoto elamų kalbai.

Dabar žinoma apie keturiasdešimt linijinio rašto paminklų (daugiausiai tai užrašai ant indų ir valdovų skulptūrų), kuriuose naudojama apie 80 skirtintgų ženklų. Šį raštą bandyta dešifruoti nuo pat jo atradimo XX amžiaus pradžioje.

 

(François Desset, g. 1982) – Liono Rytų ir Viduržemio instituto (Maison de l'Orient et de la Méditerranée, MOM), o taip pat Teherano universiteto, mokslo darbuotojas, Irano bronzos amžiaus ir neolito specialistas. Elamo linijinį raštą jis dešifravo daugiau nei dešim metų.

Sciences et Avenir žurnalui duotame interviu Desset papasakojo, kad dešifravimo proveržis įvyko 2017 metais, tiriant 1901 metais Sūzuose rastos sidabrinės laidojimo urnos užrašus. Aptikęs juose identiškų ženklų seką, Desset iškėlė hipotezę, kad tai – asmenvardžiai. Ilgainiui pavyko perskaityti iš kitų šaltinių žinomus dviejų valdovų vardus, o paskui vyriausios Elamo dievybės titulą – Didižiojo Dievo (Napiriša).

2020 metų lapkritį Desset dešifravimą pavyko baigti – labiausiai, mokslininko žodžiais tariant, dėl karantino, nes kelis mėnesius praleido savo bute Teherane, niekur neišeidamas. Užrašas ant urnos pasirodė esanti malda.

Pasitvirtino spėjimas, kad elamo linijinis raštas buvo fonetinis: jo ženklai vaizduoja balses ir priebalses, o taip pat skiemenis. Tai III tūkstantmetyje pr.m.e. buvo itin pažangus principas: ir šumerai, ir egiptiečiai naudojo gerokai sudėtingesnes maišytas sistemas, kuriose fonetiniai buvo tik kai kurie ženklai, o kiti buvo piktogramos (daiktų ir sąvokų simboliai), atskiras žodžio šaknis žyminčios logogramos ir t.t. Tokiose sistemose būna šimtai ar net tūkstančiai ženklų.

 

Dėl šio atradimo François Desset su kolegomis iš Irano ir bendraautoriais kupini entuziazmo ir pabrėžia jo svarbą postkolonijinių studijų kontekste. Interviu prancūzų naujienų kanalui France Info, mokslininkas sakė:

Tai visiškai keičia požiūrį į Artimųjų Rytų istoriją. Lig šiol apie Irano prieškalnių gyventojus žinojome tik iš Mesopotamijos šaltinių. O nauji atradimai pagaliau suteiks galimybę sužinoti moterų ir vyrų, gyvenusių šalyje, kurią patys vadino Chatamti, požiūrį – juk terminą Elamas taip pat sugalvojo jų kaimynai.

Asirologė, filologijos mokslų kandidatė, RMA kalbotyros instituto mokslo darbuotoja ir populiarios FB grupės Smart Babylonia autorė Olga V. Popova, kurios paprašėme komentaro, patikslina:

Protoelamiškasis raštas, išties veikiausiai toks pat senas ir savarankiškas, kaip šumerų ir egiptiečių, ir šia prasme palyginimas logiškas. Tačiau kalbama apie galimo protoelamiškojo rašto evoliucijos dešifravimą. Tokia tai naujiena, kas, žinoma, jau savaime neįtikėtinai svarbu senovės istorijos tyrimams.

Pasak Popovos, Desset straipsnis jau pateiktas Zeitschrift für Assyriologie und Vorderasiatische Archäologie – svarbiausiam asirologijos žurnalui, kuris darbus recenzuoja itin kruopščiai:

 

Straipsnis turėtų būti publikuotas 2021 metais – taigi, greitai sužinosime, ar tai išties elamiškojo rašto tyrimo proveržis, ar dar ne.


republic.ru

(7)
(0)
(7)

Komentarai ()