Svarbiausi 2020 metų kosmoso įvykiai: visą Lietuvą žavėjusi kometa, istoriniai SpaceX pasiekimai ir naujų paslapčių atskleidę Marso bei Mėnulio tyrimai (II dalis) ()
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
***
Liepa
– Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE).
– Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra daugiau metalų, nei prie mažesnių kraterių; tai reiškia, kad mūsų palydovo plutos paviršinis sluoksnis skurdus metalų, o gilėjant jų daugėja; didesnis, nei anksčiau manyta, metalų kiekis neatitinka Mėnulio formavimosi modelio prognozių.
– Nustatyta, jog prieš 800 milijonų metų kurį laiką buvo gerokai išaugęs meteoritų smūgių į Mėnulį, taigi ir į Žemę, dažnis; jie galėjo sukelti milžinišką ledynmetį, prasidėjusį prieš 720 milijonų metų.
– Į Marsą sėkmingai išskrido net trys naujos misijos: NASA Perseverance, Kinijos Tianwen-1 ir Jungtinių arabų emyratų Al-Amal.
– Atrasta egzoplaneta, kuri greičiausiai yra dujinės milžinės branduolys, visiškai praradęs atmosferą; TOI-849b yra masyvesnė už Neptūną, bet apskaičiuotas tankis rodo, jog ji – uolinė.
Nustatyta, kad maždaug kas dešimta raudonoji milžinė sukasi greičiau, nei būtų galima tikėtis, jei ji tiesiog išsipūstų nuo į Saulę panašaus dydžio; tai greičiausiai reiškia, kad jas įgreitina prarytos planetos.
– Sumodeliuota labai masyvių žvaigždžių evoliucija atskleidė, jog masyviausios juodosios skylės, atsirandančios mirštant žvaigždėms, gali viršyti 50 Saulės masių; įprasti branduolio kolapso supernovų sprogimai po savęs palieka ne daugiau nei 40 kartų už Saulę masyvesnes skyles.
– Atrastas milžiniškas galaktikų spiečių sutankėjimas palyginus netoli nuo mūsų – 170 megaparsekų atstumu; struktūra, praminta Pietų ašigalio siena, driekiasi daugiau nei 200 laipsnių lanku, o tankiausia yra ties pietiniu dangaus ašigaliu.
– Aptiktas ryškiausias kvazaras Visatoje: už Paukščių Taką ši aktyvi galaktika šviesesnė 12 tūkstančių kartų; jos šviesa iki mūsų keliavo daugiau nei 12 milijardų metų.
– Apskaičiuota Hablo parametro, nurodančio Visatos plėtimosi spartą, vertė, remiantis galaktikų spiečių išsidėstymu Visatoje; vertė puikiai atitinka gaunamą iš kosminės foninės spinduliuotės netolygumų analizės ir yra mažesnė už gaunamą iš supernovų stebėjimų.
***
Rugpjūtis
– Į Žemę grįžo SpaceX astronautai po pirmojo apsilankymo Tarptautinėje kosminėje stotyje.
– Pristatytas modelis, leidžiantis prognozuoti Saulės žybsnius likus parai iki jiems įvykstant.
– Pirmą kartą sudarytas Saulės vainiko magnetinio lauko erdvėlapis.
– Dawn zondo duomenų analizė atskleidė, jog po Cereros paviršiumi greičiausiai egzistuoja skysto vandens vandenynas.
– Laboratoriniais tyrimais parodyta, kad Plutono sąlygomis metano ir azoto ledas nėra visiškai kietas; be to, abiejų elementų ledas tipiniame Plutono temperatūrų intervale nemažai plečiasi ir traukiasi – tai paaiškina, kodėl ledynai Plutone nuolatos juda.
– Pirmą kartą užfiksuota, kaip į augančią žvaigždę iš protoplanetinio disko medžiaga patenka, genama magnetinio lauko linijomis.
– Nustatyta, kad 2019-ųjų pabaigoje Betelgeizė pritemo greičiausiai dėl keliais mėnesiais anksčiau įvykusio išsiveržimo, kurio metu išmestas plazmos pliūpsnis vėsdamas pridengė nemažą dalį žvaigždės disko.
– Aptiktas magnetaro – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės – žybsnis, savybėmis labai primenantis greituosius radijo žybsnius; tačiau šis žybsnis nutiko Paukščių Take, todėl jį buvo galima tyrinėti daug detaliau.
– Aptikta greičiausia žinoma žvaigždė – S62, priartėjusi arčiausiai Paukščių Tako centrinės juodosios skylės, lekia daugiau nei 8% šviesos greičio.
– Pirmą kartą atrasti skirtumai tarp aktyvių ir neaktyvių galaktikų diskų: pastarosiose diskai sukasi lėčiau.
***
Rugsėjis
– Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad astronautų smegenys persikonfigūruoja jiems būnant kosmose, tačiau ilgalaikių neigiamų pokyčių nenutinka.
– Pirmą kartą Mėnulyje atrasta hematito; tai leidžia spręsti, kad deguonis iš Žemės atmosferos pasiekia mūsų palydovą.
– Veneros atmosferoje aptikta fosfino dujų, kurios bent jau Žemėje formuojasi tik dėl gyvybinių procesų.
– Nustatyta, jog kai kurie šviesūs rieduliai ant asteroido Bennu paviršiaus greičiausiai kilo iš vieno didžiausių asteroidų – Vestos; tai patvirtina, kad Bennu susiformavo gerokai kitokioje orbitoje, Asteroidų žiede, negu dabartinė, atnešanti jį daug arčiau Žemės.
– Išmatuotas stipriausias magnetinis laukas: pulsare GRO J1008-57 jis 20 trilijonų kartų viršija Žemės magnetinio lauko stiprį.
– Užfiksuotas didžiausias juodųjų skylių susijungimas: 88 ir 65 Saulės masių objektai susijungė ir suformavo 142 kartus už Saulę masyvesnę juodąją skylę.
– Patvirtinta, kad M87 galaktikos centrinės atvaizdas laikui bėgant kinta; per beveik dešimtmetį vykdytus stebėjimus medžiagos šviesumas skirtingose juodosios skylės šešėlio pusėse kito.
– Mergelės spiečiaus galaktikų stebėjimai atskleidė, kad ir tankiausios, ir rečiausios nykštukinės galaktikos egzistuoja tankesnėje aplinkoje, nei vidutinė Visata; tai reiškia, kad sąveikos su kaimynėmis gali ir išplėsti, ir suspausti mažas galaktikas.
– Ištyrus gravitacinio lęšiavimo signalus 11 galaktikų spiečių paaiškėjo, kad juose yra vidutiniškai 10 kartų daugiau lęšių, nei prognozuoja kosmologiniai modeliai; kitaip tariant, juose yra netikėtai daug tamsiosios materijos sankaupų, o tai gali reikšti, kad kosminių struktūrų formavimosi modeliai yra klaidingi.
– Detaliausias cheminių elementų raidos per Visatos istoriją modelis parodė, kad gama spindulių žybsniuose nesusiformuoja pakankamai aukso; būtent jie yra pagrindinis šio elemento šaltinis, tačiau pagaminamas aukso kiekis toli gražu nepaaiškina Visatoje stebimos jo gausos.
***
Spalis
– NASA zondas Osiris-Rex sėkmingai paėmė mėginių nuo asteroido Bennu paviršiaus.
– Milijardo metų senumo Marso kopų analizė parodė, kad ir tada planetos atmosfera buvo labai panaši į šiandieninę – reta ir sausa, palyginus su Žemės.
– Skaitmeniniais modeliais pademonstruota, kaip Plutone formuojasi šerkšnas kalnų viršukalnėse: metano dujos, kurių nėra daug, pakyla į aukštesnius – šiltesnius – atmosferos sluoksnius ir ten ima kondensuotis į šerkšną.
– Aptikta mažiausia vieniša egzoplaneta, t. y. planeta, skriejanti palaida, be žvaigždės; jos masė yra tarp Marso ir Žemės masės.
– Atrasta besiformuojanti žvaigždė, kurios diske jau formuojasi planetos; anksčiau buvo manoma, kad planetos pradeda formuotis vėliau, nei žvaigždė sukaupia visą savo masę.
– Atrasti „vainikai“ aplink žvaigždžių spiečius, sudaryti iš juos palikusių, bet dar panašiomis orbitomis Galaktikoje judančių, žvaigždžių.
– Nustatyta, kad prieš maždaug 2,7 milijardo metų Paukščių Takas prarijo nykštukinę palydovinę galaktiką; jos liekana šiuo metu matoma kaip žvaigždžių srautas Mergelės žvaigždyne.
– Nustatyta, kad 7% Galaktikos centriniuose penkiuose parsekuose esančio spiečiaus žvaigždžių yra nevietinės kilmės – jos sukasi aplink kitą ašį, nei likusios branduolinio spiečiaus žvaigždės ir turi kitokią cheminę sudėtį; tai reiškia, kad jos greičiausiai atmigravo į centrą prieš 3-5 milijardus metų.
– Pirmą kartą užfiksuota spinduliuotė iš žvaigždės, kurią juodosios skylės gravitacija ištempė į makarono formą.
– Aptikta galaktikų sankaupa aplink labai tolimą kvazarą; tai pirmas kartas, kai nustatoma, jog kvazaras – labai ryški aktyvi galaktika – pirmykštėje Visatoje auga tankesnėje aplinkoje, nei vidutinė tuometinė Visata.
***
Lapkritis
– Sukako 20 metų, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat dirba įgula.
– Saulės apšviestame Klavijaus kraterio dugne Mėnulyje aptikta vandens molekulių.
– Patvirtinta, kad Saulėje vyksta dvejopi termobranduolinės sintezės procesai – ne tik pagrindinis, kuriame sąveikauja tiesiogiai protonai, bet ir kitas, būdingas masyvesnėms žvaigždėms, kurį katalizuoja anglies, azoto ir deguonies branduoliai.
– Pateiktas alternatyvus Jupiterio palydovo Europos ledo plutos modelis, pagal kurį geizeriai trykšta ne iš popaviršinio vandenyno, o iš nedidelių vandens sankaupų negiliai po paviršiumi; tokios sankaupos galėjo atsirasti po meteoritų smūgių.
– Remdamiesi nauja statistine analize tyrėjai paskelbė, kad Paukščių Take greičiausiai yra arti penkių milijardų į Žemę panašių planetų, t. y. uolinių planetų, kurių paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.
– Naudodami neuroninius tinklus daugybės žvaigždžių duomenų analizei, tyrėjai sudarė Paukščių Tako „geneologinį medį“ – nustatė prarytų mažesnių galaktikų savybes ir susiliejimų laiką. Kiek vėliau atrastas dar vienas – didžiausias žinomas – Paukščių Tako patirtas susiliejimas.
– Identifikuoti šešėliai, kuriuos per visą galaktiką meta dujos, esančios netoli aktyvaus branduolio.
– Pirmą kartą užfiksuota tarpgalaktinių dujų gijų skleidžiama rentgeno spinduliuotė; anksčiau jos buvo aptiktos tik pagal spinduliuotės sugertį.
– Įvertinta, kad tarpgalaktinės dujos Visatoje laikui bėgant tampa vis karštesnės; prieš 10 milijardų metų jų vidutinė temperatūra greičiausiai buvo 10 kartų mažesnė, nei dabartiniai du milijonai kelvinų.
– Detaliau nei bet kada iki šiol įvertintas pačių ryškiausių galaktikų tankis dangaus skliaute ir nustatyta, kad jų yra apie 10 kartų daugiau, nei prognozuoja modeliai.
***
Gruodis
– Pro Žemę parskrido Japonijos zondas Hayabusa2 ir numetė kapsulę su asteroido Ryugu mėginiais.
– Kinija sėkmingai nutūpdė Mėnulyje zondą Chang’e-5, kuris netrukus paėmė mėginių ir išsiuntė juos į Žemę.
– Apskaičiuota, jog Marso gelmių šiluma galėjo išlaikyti vandenį planetos paviršiuje skystą, net jei visą planetą jaunystėje dengė ledynai.
– Užfiksuotas trumpas radijo signalas iš Kentauro Proksimos, kurio nepavyksta paaiškinti jokiais žinomais natūraliais procesais.
– Pirmą kartą aptikta egzoplanetos pašvaistė.
– Antrastas antras spiečius Paukščių Tako centriniame telkinyje, kurio žvaigždžių populiacijos atitinka tikėtiną paties centrinio telkinio formavimosi istoriją; taigi galima manyti, jog abu šie spiečiai yra telkinio formavimosi „fosilijos“.
– Abipus Paukščių Tako plokštumos aptikti rentgeno spinduliuotės burbulai, gaubiantys taip pat didžiulius gama spinduliuotės Fermi burbulus.
– Skaitmeniniais modeliais apskaičiuota, kokią įtaką galaktikų ir spiečių vystymuisi turi neutrinų masė; nustatyta, kad didžiausios įmanomos masės neutrinai sulėtintų medžiagos telkinių formavimąsi, tad masyvių galaktikų Visatoje būtų mažiau.
– Aptikta brandi galaktika tolimoje Visatoje: C1-23152 forma, žvaigždžių metalingumas bei judėjimo greitis atitinka aplinkines elipsines galaktikas, nors jos šviesa iki mūsų keliavo 12 milijardų metų.
– Gravitacinių bangų signalų analizė panaudota išmatuoti Visatos plėtimosi spartai; gautas rezultatas gerai atitinka vertę, gaunamą iš kosminės foninės spinduliuotės netolygumų, ir neatitinka vertės, gaunamos stebint supernovas aplinkinėse galaktikose.
***
