2020 metai nebuvo tokie siaubingi: 11 didelių pasiekimų, kuriais mokslininkai gali pasigirti  ()

Pasibaigus metams, kurie neabejotinai įeis į istoriją, bet ne dėl gerų įvykių, derėtų apžvelgti, ką nuostabaus mokslininkams visgi pavyko padaryti, nepaisant pasaulyje susiklosčiusios padėties.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žinoma, mokslinio darbo vaisių neretai tenka laukti ne vienerius metus. Kad ir kaip ten būtų, portale sciencealert.com pateikiama 11 įdomių praėjusių metų mokslo naujienų.

1. Meteorite buvo aptiktas pirmasis žinomas nežemiškos kilmės baltymas

Ar dar kurioje nors Saulės sistemos vietoje yra gyvybė? Mes, žmonės, esame smalsios ir protingos būtybės, todėl nenuostabu, kad ieškome gyvybės požymių už savo planetos ribų. Vienas iš būdų – tyrinėti meteoritus.

2020 m. mokslininkai atskleidė pirmą kartą aptikę nežemiškos kilmės baltymą, kuris slėpėsi prieš 30-imt metų į Žemę nukritusiame meteorite.

„Beveik neabejojame, kad baltymai egzistuoja atvirame kosmose, – praėjusių metų kovo mėnesį „ScienceAlert“ sakė astronomė Chenoa Tremblay. – Bet rasti tokio baltymo pavyzdį ir panagrinėti jo struktūrą – visai kitas dalykas.“

2. Išvengėme nemalonių pokyčių atmosferoje

Naujo tyrimo rezultatai parodė, kad Monrealio protokolas, 1987 m. pasirašytas susitarimas mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybą ir naudojimą, galbūt padėjo pristabdyti ar net išvengti keleto nemalonių pokyčių mūsų planetos Pietų pusrutulio oro srovėse.

„Pagydę“ Žemę supantį apsauginį ozono sluoksnį, regis, sustabdėme oro srovės, vadinamos pietine sraujyme, migravimą. Dėl šios oro srovės kai kuriose Australijos dalyse užsitęsė sausra.

„Jeigu ozono sluoksnis atsikuria, o oro srovė juda šiaurės link, tai yra dvi geros naujienos“, – paaiškino Melburno universitete dirbantis chemikas Ianas Rae.

 

3. Dirbtinis intelektas išsprendė 50-ies metų senumo biologijos galvosūkį – gerokai anksčiau, nei tikėtasi

 

Gruodžio mėnesį Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios dirbtinio intelekto bendrovės „DeepMind“ mokslininkai paskelbė, kad nauja dirbtinio intelekto sistema sėkmingai išsprendė seną ir nepaprastai sudėtingą mokslinį uždavinį, susijusį su baltymų sandara ir elgesiu.

Maždaug 50-imt metų tyrėjai suko galvas bandydami išsiaiškinti, kaip baltymai įgauna savo trimatę struktūrą. Kadangi potencialių konfigūracijų skaičius yra tiesiog astronominis, atsakyti į šį klausimą apie baltymų klostymą pasirodė nepaprastai sunku.

„DeepMind“ sėkmė reiškia didelį žingsnį naujų tyrimų link: nuo ligų modeliavimo ir naujų vaistų kūrimo iki šio atradimo taikymo kitose srityse.

4. Mokslininkai naudojo greituosius radijo pliūpsnius trūkstamai Visatos materijai rasti

Sumaniai pasitelkę greituosius radijo pliūpsnius, astronomai rado atsakymą į seniai ramybės nedavusį klausimą: kurgi yra trūkstama Visatos materijos dalis? Šiuo atveju turime omenyje ne tamsiąją materiją, bet barioninę (įprastą) materiją, kuri turėtų būti lengvai aptinkama, remiantis skaičiavimais, tačiau anksčiau to padaryti nepavyko.

Visata yra didžiulė, o atstumai tarp galaktikų – sunkiai įsivaizduojami. Bet net ir toje, atrodytų, tuščioje erdvėje yra pavienių atomų. Ieškodami, kas sukelia galingus tarpžvaigždinius signalus, vadinamus greitaisiais radijo pliūpsniais, tyrėjai suprato, jog itin išsisklaidžiusios dujos ir sudaro trūkstamą „įprastą“ Visatos materiją.

 

5. Pirmą kartą aptikome greitąjį radijo pliūpsnį mūsų galaktikoje

 

2020 m. balandžio 28 d. Paukščių Take esantis magnetaras SGR 1935+2154 išspinduliavo vieną milisekundės trukmės pliūpsnį, bet tokį ryškų, kad jį būtų buvę galima pastebėti net iš kitos galaktikos.

Šis svarbus atradimas iš karto padarė didelę įtaką tolesniems paslaptingųjų greitųjų radijo pliūpsnių tyrimams. Anksčiau šie pliūpsniai buvo aptikti tik už mūsų galaktikos ribų, todėl buvo nelengva tiksliai nustatyti jų šaltinį.

„Paskelbus informaciją apie šį atradimą, daugelis žmonių padarė išvadą, kad greituosius radijo pliūpsnius skleidžia magnetarai“, – „ScienceAlert“ sakė Kalifornijos technologijų institute dirbantis astronomas Shrinivas Kulkarni.

Astronomai entuziastingai tęsė darbus ir lapkričio mėnesį patvirtino, kad galaktikos viduje užfiksuotas pliūpsnis yra pasikartojantis. Galbūt šiemet sulauksime dar įdomesnių naujienų.

6. „SpaceX“ įėjo į istoriją, nuskraidinusi NASA astronautų į Tarptautinę kosminę stotį

Praėjusiais metais kosmoso entuziastai tikrai turėjo dėl ko džiūgauti, nes, nepaisant siaučiančios koronaviruso pandemijos, buvo surengta nemažai misijų ir skrydžių. 2020 m. gegužės 30 d. „SpaceX“ tapo pirmąja privačia astronautikos bendrove, nuskraidinusia NASA astronautų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

 

Be to, „SpaceX“ ne tik po keleto mėnesių sėkmingai pargabeno juos namo, bet ir be jokių nesklandumų nuskraidino dar keturis astronautus lapkritį. Planuojama, kad ateityje tokios misijos taps reguliarios.

7. NASA palietė asteroidą, o JAXA pargabeno mėginį

Po ilgos kelionės, įveikęs daugiau nei 320 mln. kilometrų, NASA kosminis zondas OSIRIS-REx praėjusių metų spalio mėnesį galiausiai nusileido ant asteroido Bennu ir paėmė jo paviršiaus mėginį. Unikaliąją operaciją NASA įamžino ateities kartoms. Tiesa, vertingąjį krovinį zondas turėtų pargabenti tik 2023-iaisiais.

 

2019 m. Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) atliko panašų žygdarbį – kosminiu zondu „Hayabusa2“ paėmė asteroido Ryugu mėginį. Praėjusių metų gruodžio mėnesį mėginys buvo saugiai parskraidintas į Žemę. Mokslininkai netgi parodė truputį juodų dulkių, kurias pargabeno zondas. Įdomu, ką atskleis šių mėginių tyrimai.

8. Mokslininkai rado pirmąjį gyvūną, kuriam nebūtinas deguonis

Biologai kaip reikiant nustebo, aptikę pirmąjį daugialąstį organizmą, neturintį mitochondrinio genomo. Tai reiškia, kad šis organizmas nekvėpuoja. Tiesą sakant, jis puikiai išsiverčia be deguonies.

Nors kai kurie vienaląsčiai organizmai klestėte klesti anaerobinėje aplinkoje, šiam dažnai lašišas parazituojančiam ir medūzą primenančiam padarui Henneguya salminicola apskritai nereikia deguonies. Tyrėjai liko priblokšti ir turės ieškoti atsakymų į daug naujų klausimų.

 

9. Netoli Australijos krantų užfiksavome keistą ilgą padarą

Balandžio mėnesį pastebėta susijungusių čiuptuvų juosta sukėlė nemenką šurmulį tarp biologų, dirbusių mažai ištyrinėtame vandenyno regione prie Vakarų Australijos pakrantės. Šis keistas padaras pasirodė besąs itin ilgas sifonoforas – iš tūkstančių atskirų zooidų sudaryta kolonija. Gali būti, kad šis sifonoforas yra ilgiausias, kokį iki šiol pavyko nufilmuoti.

 

„Visi neteko amo, išvydę šį sutvėrimą, – „ScienceAlert“ pasakojo Vakarų Australijos muziejaus biologės Nerida Wilson ir Lisa Kirkendale. – Kilo didžiulis jaudulys. Žmonės plūdo į valdymo kabiną iš visų laivo vietų. Sifonoforai nėra retenybė, bet šis buvo labai didelis ir neįprastos išvaizdos.“

10. Fizikas sukūrė matematikos teoriją, paverčiančią keliones laiku „be paradoksų“ visai tikėtina realybe

Argi būtų ne šaunu pasinaudoti laiko mašina, nukeliauti į praeitį, ištaisyti keletą anksčiau padarytų klaidų ir nesukti galvos, kad netyčia gali nužudyti savo (būsimą) senelį?

2020-aisiais sužinojome apie matematiškai logišką sprendimą, kuris, bent teoriškai, leistų saugiai keliauti laiku. Australijos Kvynslando universitete fiziką studijuojantis Germainas Tobaras sugalvojo, kaip „pakelti skaičius kvadratu“, kad būtų galima keliauti laiku be paradoksų.

 

 

Nors jo teorija nė žingsneliu nepriartino prie laiko mašinos prototipo sukūrimo, studento skaičiavimai rodo, jog erdvėlaikis tam tikra prasme gali prisitaikyti, kad būtų išvengta paradoksų. Kaip sakė G. Tobaro darbo vadovas, matematiniu požiūriu nėra prie ko prikibti. Nuostabu.

11. Vakcinomis nuo COVID-19 pradėti skiepyti pirmieji gyventojai

Didžiausias praėjusių metų iššūkis, su kuriuo susidūrė visas pasaulis, – COVID-19 pandemija. Sveikatos priežiūros specialistai ir kiti kovos su koronavirusu priešakyje atsidūrę darbuotojai prisiėmė didžiąją naštos dalį, kad visuomenės neištiktų krachas. Tuo tarpu įvairių sričių tyrėjai (nuo imunologijos iki genetikos) taip pat nenuilstamai dirbo visus metus, norėdami geriau suprasti naująjį koronavirusą SŪRS-CoV-2.

Darbai tęsiasi ir šiais metais, bet lapkričio mėnesio pabaigoje pagaliau pamatėme, kas nutinka, kai moksliniai tyrimai ir finansavimas viršija įprastus tempus ir sumas. Buvo sukurtos pirmosios vakcinos nuo COVID-19, atlikti klinikiniai bandymai ir pradėti skiepyti Jungtinės Karalystės (JK), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei kai kurių Europos šalių gyventojai.

Reikės įdėti dar daug pastangų, kad įveiktume šią pandemiją ir apsaugotume labiausiai pažeidžiamas bendruomenes visame pasaulyje, bet per tokį trumpą laiką sukurtos vakcinos yra įspūdingas rezultatas ir, be jokios abejonės, didžiausias mokslo laimėjimas 2020-aisiais.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(26)
(5)
(21)

Komentarai ()