Ne tik trumpieji ir ilgieji: nustatė, kad egzistuoja kita trumpų gama žybsnių atmaina ()
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet dabar nustatyta, kad egzistuoja kita trumpų žybsnių atmaina – magnetarų žybsniai. Magnetarai yra neutroninės žvaigždės, turinčios išskirtinai stiprų magnetinį lauką. Jau seniau žinoma, kad kartais magnetaruose įvyksta išsiveržimai, kurių metu išspinduliuojami ir gama spinduliai. Trys tokie išsiveržimai buvo aptikti Paukščių Take ir palydovinėse nykštukinėse galaktikose.
Naujame tyrime nustatyta, kad keturi gama spindulių žybsniai, įvykę palyginus netolimose galaktikose, beveik neabejotinai irgi kilo magnetaruose. Nuo kitų trumpųjų gama žybsnių jie skiriasi šviesio augimo sparta žybsnio pradžioje bei bendra išspinduliuota energija. Be to, nei vienas jų neužfiksuotas kaip gravitacinių bangų šaltinis, nors tokie artimi neutroninių žvaigždžių susijungimai turėtų būti aptinkami dabartiniais detektoriais.
Magnetarų žybsniai yra daug blausesni, nei kiti gama spindulių žybsniai – tai paaiškina, kodėl jų aptikta tiek nedaug. Visgi statistinė analizė rodo, kad būtent šie žybsniai gali būti dažniausia trumpalaikių gama spinduliuotės šaltinių rūšis.
Tyrimo rezultatai arXiv.
