Revoliucinė technologija: netrukus 3D spausdintuvu kaulus bus galima atspausdinti pačiame žmogaus kūne (Video) (1)
Su medicina susijęs 3D spausdinimas nuėjo ilgą kelią, ypač gaminant organus. Tai, kas kažkada atrodė mokslinė fantastika, tapo realybe.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet kaip su 3D spausdintuvu pagamintais kaulais? Mokslininkai iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje dar 2016 metais 3D spausdintuvu atspausdino medžiagą, sujungusią kauluose esantį mineralą hidroksiapatitą su polikaprolaktonu, biologiškai suderinamu polimeru.
Galutinis rezultatas buvo kaulų pakaitalas, kurio organizmas neatmetė. Tačiau nuo to laiko mes mažai girdėjome apie 3D spausdintuvu spausdintus kaulus.
Dabar Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW), esančio Sidnėjuje, Australijoje, komanda sukūrė keraminį rašalą, kuriuo galima atspausdinti gyvas ląsteles be pavojingų chemikalų, dažnai susijusių su šiuo procesu.
Tyrėjai netgi tvirtina, kad tai galėtų leisti kaulus atspausdinti pačiame žmogaus kūne. „Priešingai nei su ankstesnėmis medžiagomis, mūsų technika siūlo būdą atspausdinti konstrukcijas vietoje, kurios imituoja kaulo struktūrą ir chemiją“, – sakė tyrimo bendraautorius Imanas Roohani, bioinžinierius iš UNSW Chemijos mokyklos.
Šiuo metu labiausiai paplitęs kaulų gydymo būdas yra autologinė (iš to paties organizmo) kaulų transplantacija. Tačiau toks būdas gali sukelti infekcijas ir paprasčiausiai neveikti, jei reikalinga kaulų medžiaga yra per didelė.
Todėl UNSW tyrėjai sugalvojo rašalą, kurį galima spausdinti vandeninėje aplinkoje, imituojančioje žmogaus kūną. Šis rašalas kambario temperatūroje yra pastos pavidalo, tačiau įdėję į želatinos vonelę, jis sukietėja į nanokristalinę medžiagą, panašią į tikro kaulinio audinio struktūrą.
Komanda dabar bando atspausdinti dideles struktūras ir atlikti bandymus su gyvūnais, kad sužinotų, kiek efektyvios yra jų 3D spausdintuvu atspausdintos kaulų dalys.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Advanced Functional Materials“.