Keisti ir iš kosmoso matomi geologiniai reiškiniai Sibire suglumino NASA: siūlomi paaiškinimai, kas gi čia dedasi ()
Netoli Markos upės Sibire žemė banguoja tokiu būdu, kad mokslininkai iki galo nesupranta, kas ten vyksta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios savaitės pradžioje NASA tyrėjai paskelbė keisto raukšlėtojo kraštovaizdžio palydovinių vaizdų seriją. Kelerius metus fotografuojant su „Landsat 8“ palydovu, nuotraukose matyti, kaip žemė abipus Markos upės banguoja kintančiomis tamsiomis ir šviesiomis juostomis, rašo „Science Alert“.
Mįslingas efektas matomas visais keturiais metų laikais, tačiau jis ryškiausias žiemą, kai dėl balto sniego kontrastingas raštas tampa dar ryškesnis.
Kodėl būtent ši Sibiro dalis yra tokia dryžuota? Mokslininkai to paaiškinti negali, o keli ekspertai pasiūlė vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus.
Vienas galimas paaiškinimas slypi užšalusioje žemėje. Pasak NASA, šis Centrinės Sibiro plokščiakalnio regionas apie 9 proc. metų laiko yra sustingdytas amžinojo įšalo, nors šis kartais ir trumpam ištirpsta.
Žinoma, kad žemės lopai, kurie nuolat užšąla, tirpsta ir vėl užšąla, įgauna keistus apskrito ar dryžuoto dizaino, vadinamo raštuota žeme, išvaizdą. Apie tai mokslininkai pranešė dar 2003 metais. Toks reiškinys atsiranda, kai dirvožemis ir akmenys natūraliai juda per užšalimo ir atšildymo ciklą.
Tačiau kiti raštuoto grunto pavyzdžiai, pavyzdžiui, Svalbardo (Norvegija) akmeniniai apskritimai, paprastai būna daug mažesnio dydžio nei juostos Sibire.
Kitas galimas paaiškinimas yra erozija. JAV geologijos tarnybos geologas Thomasas Craffordas NASA sakė, kad juostos primena nuosėdinių uolienų struktūrą, vadinamą sluoksnių pyrago geologija.
Šios struktūros atsiranda, kai sniegas tirpsta ar lietus plūsta nuo kalno, susmulkindamas ir nuleisdamas nuosėdinių uolienų gabalus į krūvas. Šis procesas gali atskleisti nuosėdų plokštes, kurios atrodo kaip sluoksniuoto pyrago griežinėliai, sakė Craffordas. Tamsesnės juostelės žymi stačias sritis, o šviesesnės – lygesnes sritis.
Remiantis aukščiau esančiu vaizdu, toks nuosėdų sluoksniavimas labiau išsiskirtų žiemą, kai baltas sniegas remiasi į lygesnes vietas, todėl jie atrodo dar šviesesni. Struktūra išnyksta artėjant prie upės, kur nuosėdos po milijonus metų trukusios erozijos susikaupia į vienodas krūvas palei krantus, pridūrė Craffordas.
Pasak NASA, šis paaiškinimas skamba logiškai. Bet kol regiono nebus galima ištirti iš arti, jis išliks dar vienu iš tų esminių Sibiro įdomybių.