Neįtikėtinas poelgis: 1944 metais vienas gydytojas tyčia užsikrėtė mirtį sėjančiais parazitais - jo sperma buvo ruda ir jis galėjo mirti. Kodėl jis tą darė ir kuo viskas baigėsi? (1)
Kraujinės siurbikės arba šistosomos - tai pavojingi mikroskopiniai parazitai, kurių sukeliama liga pasireiškia anoreksija, diarėja, karščiavimu ir krauju išmatose. Daug žmonių nuo šistosomų sukeliamų ligų miršta. Gydytojas Claudeas Barlow bijojo, kad po Antrojo pasaulinio karo grįžtantys amerikiečių kariai parsiveš šių parazitų iš Afrikos, todėl nusprendė tam pasiruošti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šistomos, kurias Barlow norėjo tyrinėti, apsigyvena sraigėse. Gydytojas baiminosi, kad JAV kariai parveš šiuos parazitus į Šiaurės Ameriką ir užkrės vietines sraiges. Taip šistomos paplistų po visą žemyną ir užkrėstų vandenyje žaidžiančius vaikus bei suaugusiuosius. Tuo metu gydymo nuo šistosomozės, dar žinomos sraigių karštligės vardu, praktiškai nebuvo. Taigi, Barlow nusprendė patyrinėti šiuos parazitus. Tik kaip?
Bandymai atsisiųsti sraigių iš Šiaurės Afrikos buvo nesėkmingi - gyvūnai neišgyvendavo kelionės. Taigi, Barlow šistomas iš Egipto parsivežė pats. Savo kūne, žinoma.
Kodėl žinoma? Nes tai net nebuvo pirmas kartas - anksčiau Barlow parazitus vežėsi iš Kinijos lygiai tokiu pat būdu. Šįkart tyrėjas ant savo rankos per 21 dieną padėjo 224 šistomų lervas, kurios prasiskverbė į vidų ir susargdino mokslininką. Namo jis keliavo jau sirgdamas. Kelionė nebuvo lengva ne tik dėl ligos, bet ir dėl lėktuve pabėgusio ir keleivius gąsdinančio Billyio - orangutano, kuris taip pat dalyvavo šiame tyrime.
Parvykęs į JAV Barlow mokslininkams ėmė dalinti savo išmatas, kurie labai džiaugėsi tokiomis lauktuvėmis. Ir pats ėmėsi tyrimų. Praėjus 11 dienų po infekcijos Barlow karščiavo, o jo sperma tapo ruda nuo parazitų kiaušinėlių. Didesnio nerimo jam tai nekėlė - pasunkėjęs kvėpavimas, prarastas gebėjimas susikaupti ir kraujas šlapime mokslininką gąsdino kur kas labiau. Praėjus trims mėnesiams po parazitų patekimo į organizmą, Barlow šlapimo pūslė jau buvo stipriai pažeista - gydytojas šlapinosi kas 20 minučių. Parazitai stipriai sužalojo ir jo lytinius organus. Praktiškai visose Barlow kūno išskyrose buvo parazitų kiaušinėlių.
Barlow buvo pasiryžęs tęsti tyrimus. Be jokios anestezijos jis šalino savo kūno odą ir atiduodavo ją mokslininkams, kad jie ištirtų pažeidimus ir surastų geriausią būdą jiems išgydyti. Anestezija nebuvo naudojama tam, kad nepakenktų parazitams (vadinasi, ir tyrimų rezultatams).
Galiausiai po kelių mėnesių Barlow sugrįžo į Egiptą, kad gautų reikiamą gydymą. Tas gydymas pažeidė jo širdį, bet po pusantrų metų Barlow jau nebeišskyrinėjo parazitų. Jo kūnas visiems laikams buvo sužalotas.
Ar Barlow auka mokslui buvo naudinga? Na, taip - tokia mėginių gausa padėjo tyrinėti šistomas ir jų daromą žalą. Tačiau mokslininkai nepajėgė laboratorijose užkrėsti amerikietiškų sraigių. Kita vertus, būtent Barlow dėka buvo pirmą kartą išsiaiškinta, kad šių parazitų kiaušinėliai gali būti platinami ir per spermą.
Šistosomozė nėra išnykusi liga - toli gražu. Šiandien ja serga 240-270 milijonų žmonių. Daugiausia jų (apie 85 %) - Afrikoje.