Mokslininkas, kuris pasikorė 12 kartų - šiurpūs Nicolae Minovici eksperimentai ()
Nicolae Minovici - rumunų mokslininkas, kriminologas, Rumunijos antropometrijos tyrimų vadovas. Minovici yra žinomas dėl daugybės keistų tyrimų, kurie kadaise nebuvo tokie jau keisti. Pavyzdžiui, jam buvo įdomu sužinoti, ar egzistuoja ryšys tarp tatuiruočių ir nusikalstamo elgesio. Dar jis buvo labai susidomėjęs korimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nicolae Minovici gimė 1868 metais. Jis baigė kriminalistikos mokslus, didelį dėmesį skirdamas tatuiruotėms ir žmogžudystėms. Kaip mokslininkas jis vykdė daug įvairių eksperimentų. Nemaža dalis jų buvo susijusi su korimais, nes Minovici norėjo sužinoti, kaip kūną veikia toks egzekucijos (ar savižudybės) būdas.
Vienas iš Minovici tyrimų metodų ir buvo kontroliuojamas korimas - jis pats sudalyvavo 12 tokių eksperimentų kaip tyrimų subjektas. Prie kilpos būdavo tvirtinamas dinamometras, kuris padėdavo išmatuoti jėgą, su kuria virvė spaudžia kaklą. Minovici dažnai keitė korimo padėtis ir stebėdavo simptomus. Jo užrašuose - regos pakitimai, spengimas akyse, pasikeitusi odos spalva ir laikas, per kurį šie simptomai imdavo ryškėti. Dar 6-7 kartus tokie eksperimentai buvo atlikti su kitais žmonėmis.
Kaip pavyko tai atlikti saugiai? Na, kažin, ar žodis „saugus“ čia tinka. Bet virvę traukiantis asistentas aktyviai stengdavosi nepakarti savo vadovo (ar turite žmonių, kuriais taip pasitikėtumėte?) Minovici teigė, kad skausmą patyrė tik, kai jo kojos neliesdavo žemės. Ir, žinoma, kilpa jo kaklo niekada neveržė taip ilgai, kad jis netektų sąmonės.
Iš tikrųjų, pirminiuose eksperimentuose Minovici kojos būdavo pakeliamos nuo žemės, bet tik įsitikinus, kad kilpa jo nesmaugia ar neužspaudžia svarbių arterijų. Tokios konfigūracijos eksperimentuose Minovici galėdavo kabėti ir 25 sekundes. Paskutiniuose eksperimentuose buvo naudojama jau įprasta koriko kilpa - taip net nuo žemės kojų nepakėlęs Minovici ištverdavo tik 4 sekundes.
Minovici atliko ir visą eilę smaugimo eksperimentų. Tai jam padėjo aprašyti fiziologinius požymius, kurie rodo, kad žmogus dūsta. Be to, tai jam leido aprašyti potyrius, kuriuos galimai patirdavo kariamas žmogus, nors, aišku, šių išvadų pobūdis yra gana kontroversiškas.
Pats Minovici patyrė neigiamą savo eksperimentų poveikį. Kelis mėnesius jam buvo sunku ryti. Mokslininkas mirė gerokai vėliau, praėjus 37 metams po tyrimo publikavimo. Jam buvo 72 metai. Tiesa, manoma, kad jo mirtis galėjo būti susijusi su korimo eksperimentais, nes jį kamavo balso stygų problemos.