Keliauti greičiau už šviesą visgi įmanoma? Jau iškeltos kelios idėjos kaip tą padaryti – ir jos neprieštarauja Einšteino reliatyvumo teorijai (Video) (2)
Dešimtmečius svajojame aplankyti kitas žvaigždžių sistemas. Yra tik viena problema – jos taip toli, kad įprastu kosminiu skrydžiu prireiktų dešimčių tūkstančių metų, kad pasiektume net pačią artimiausią.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto fizikai nėra tie žmonės, kurie lengvai pasiduoda.
Tai kelia diskusijas apie tai, kaip sukurti variklį, galintį palaikyti greitį didesnį už šviesą.
Vis dėlto kyla šiokių tokių problemų. Tradicinėje fizikoje, remiantis Alberto Einšteino reliatyvumo teorijomis, nėra jokio realaus būdo pasiekti ar viršyti šviesos greitį.
Vis dėlto tai nesutrukdė fizikams bandyti peržengti šį visuotinį greičio apribojimą.
Tiesą sakant, tolimieji Visatos plotai jau plečiasi greičiau nei sklinda šviesa.
Norėdami sulenkti erdvę ir sukurti mažą erdvės burbulą aplink erdvėlaivį, turėtume išspręsti reliatyvumo lygtis, kad sukurtume energijos tankį, mažesnį už kosmoso tuštumą. Nors šios rūšies neigiama energija vyksta kvantinėje skalėje, „neigiamos masės“ burbulas vis dar yra egzotinės fizikos sritis.
Neskaitant kitų abstrakčių galimybių, tokių kaip kimgraužos ir kelionės laiku, neigiama energija gali padėti suformuoti vadinamąjį „Alcubierre“ deformacijos diską.
Ši spekuliacinė koncepcija panaudotų neigiamus energijos principus, kad iškreiptų erdvę aplink hipotetinį erdvėlaivį ir suteiktų jam galimybę efektyviai keliauti greičiau nei šviesa, neginčijant tradicinių fizinių dėsnių.
Bet kas būtų, jei būtų įmanoma kažkaip pasiekti greitesnes nei šviesa keliones, kurios neprieštarautų Einšteino reliatyvumui, ir nereikalautų jokios egzotinės fizikos, kurios fizikai niekada nematė?
Naujame fiziko Eriko Lentzo iš Getingeno universiteto (Vokietija) tyrime pateiktas perspektyvus dilemos sprendimas, kuris gali pasirodyti labiau įmanomas nei kiti jau pasiūlyti būdai.
Lentzas siūlo vieną iš tokių būdų, kuriuos galėtume tai padaryti, dėka to, ką jis vadina nauja itin greitų solitonų klase - tam tikra banga, kuri išlaiko savo formą ir energiją judėdama pastoviu greičiu (ir šiuo atveju greičiu didesniu už šviesą).
Tęsinys kitame puslapyje: