Aptiktas unikalus paleontologinis radinys – „nepanašu į nieką, ką yra pavykę rasti anksčiau“  ()

Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė Kinijoje atradusi nepaprastą suakmenėjusį dinozaurų lizdą, kuriame išlikusios bent aštuonių atskirų dinozaurų fosilijos – o jų amžius siekia 70 milijonų metų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Senovinis lizdas priklauso vidutinio dydžio oviraptoriams – tai žinoma iš to, kad lizde yra išlikęs ir vienas iš tėvų. Šio į strutį panašaus teropodo skeletas išliko tupintis ant dviejų dešimčių kiaušinių, iš kurių mažiausiai septyni buvo ties išsiritimo riba – ir kuriuose vis dar esama embrionų.

Tokia scena yra visiškai beprecedentis radinys ir pateikia pirmus tvirtus įrodymus, kad dinozaurai buvo rūpestingi tėvai, kiaušinius perinę (inkubavę) ilgą laiko tarpą.

„Toks atradimas – iš esmės fosilizuotas elgesio pavyzdys – yra pats rečiausias iš rečiausių dinozaurų radinių, – sako paleontologas Mattas Lamanna iš Karnegio Gamtos istorijos muziejaus (JAV). – Ir nors anksčiau buvo surasta keletas lizdų su kiaušiniais, kuriuose buvo ir suaugusių oviraptorių, tų kiaušinių viduje niekada nebuvo rasta susiformavusių embrionų“.

Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio paleontologai atrado daugybę dinozaurų lizdų, kuriuose buvo suakmenėjusių kiaušinių. Kai kuriais retais atvejais buvo rasti net tėvų griaučiai, esantys ant kiaušinių. Tačiau lig šiol tiksliai identifikuoti gyvūnų elgesį pagal šias fosilijas buvo problemiška. Nors atrodo, kad tėvai oviraptoriai perėjo lizduose, taip pat galėjo būti, kad šie dinozaurai žuvo dėdami ar saugodami kiaušinius – o nebūtinai juos inkubuodami. Tai būtų labiau panašu į tai, kaip su savo lizdais elgiasi krokodilai – o ne į šiuolaikinius paukščius.

 

Naujasis egzempliorius buvo rastas Nanxiongo formacijoje Gandžou (Pietų Kinija) – regione, garsėjančiame didžiausia pasaulyje suakmenėjusių dinozaurų kiaušinių kolekcija. Tačiau naujasis radinys nepanašus į nieką, ką mokslininkams yra pavykę rasti anksčiau.

Jokiame kitokiame radinyje ryšys tarp dinozaurų tėvų ir kiaušinių nebuvo toks artimas. Suaugusio oviraptoriaus kūnas yra išlikęs „labai arti kiaušinių“, tarp jų beveik (ar ir visiškai) nėra nuosėdų.

Mažiausiai septyniuose kiaušiniuose matyti embrionai, įskaitant suakmenėjusius kaulus, kurių formą įmanoma atpažinti.

Viename iš kiaušinių mokslininkai spėja esant ir visą skeletą su stuburo slanksteliais, šonkauliais, žastikauliu, šlaunikauliu ir blauzdikauliu.

 

Analizuodami šių embrionų deguonies izotopus, mokslininkai nustatė, kad jų numanoma inkubacinė temperatūra atitiko tėvų kūno temperatūrą – kažkur nuo 30 iki 38 laipsnių Celsijaus.

„Šis dinozauras buvo rūpestingas tėvas ar mama, kuris ar kuri galų gale atidavė gyvybę saugodamas savo jauniklius“, – sako mokslininkas.

Įdomu tai, kad ne visi embrionai yra vienodo išsivystymo lygio. Tai rodo, kad ta pati kiaušinių dėtis galėdavo išsiristi skirtingu laiku – iki šiol manyta, kad ši savybė atsirado daug vėliau, ir tai nutiko tik kai kuriems paukščiams.

Dauguma šiuolaikinių paukščių prieš pradėdami inkubuoti, palaukia, kol bus sudėti visi kiaušiniai – kartais tai daro tiek motina, tiek tėvas – ir tai nulemia sinchroninį perėjimą.

Nors oviraptoriai taip pat galėjo laukti, kol bus sudėti visi kiaušiniai, tyrimo autoriai teigia, kad viršutiniai kiaušiniai galbūt buvo arčiau perinčio suaugusio gyvūno, todėl galėjo vystytis greičiau. Tačiau tai tik teorija – reikės daugiau duomenų, kad mokslininkai išsiaiškintų, kodėl kai kurie kiaušiniai būtų išsiritę anksčiau nei kiti.

 

Dėl suaugusio oviraptoriaus lyties vis dar diskutuojama.

Tarsi visos šios reprodukcinės informacijos nepakaktų, ši nuostabi fosilija taip pat leidžia pažvelgti ir į galimą oviraptorių mitybą. Pirmą kartą mokslininkai šio tipo dinozaurų skrandyje rado mažų akmenų, kurie greičiausiai buvo praryti virškinimo palengvinimui – tokie akmenys veikia kaip „skrandžio dantys“, susmulkinantys čia patenkantį maistą.

„Nepaprasta suvokti, kiek biologinės informacijos yra užfiksuota šioje vienoje fosilijoje, – sako paleontologas Xingas Xu iš Pekino Stuburinių gyvūnų paleontologijos ir paleoantropologijos instituto. – Iš šio egzemplioriaus mes mokysimės dar daug metų“.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Science Bulletin“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()

Susijusios žymos: