Istorija iš laikų, kai medicina dar buvo toli iki supratimo apie žmogaus anatomiją, o visuomenėje dar buvo gajūs įvairūs mitai.

1726 m. rugpjūčio mėn. 25 metų tarnaitė, vardu Mary Toft, patyrė persileidimą. Po mėnesio neįprastai ji vis tiek atrodė lyg nėščia. Dar keisčiau, ji keletą mėnesių iš makšties pradėjo išstumti triušių, kačių ir įvairių gyvūnų galūnių seriją.

Rugsėjo 27 d., prižiūrima savo kaimynės ir uošvės, Toft pradėjo „gimdyti“. Kai gimė naujagimis, esant to meto normalioms aplinkybėms, gydytojai ir akušerės patikrino, ar kūdikis sveikas, ir atidavė jį motinai. Tada jie labai nustebo, kai pastebėjo, jog Toft „pagimė“ katę, kurios kepenys buvo pašalintos.

Toft šeima nusprendė kreiptis į akušerį, o ne į veterinarą. Kitą dieną, kai atvyko Johnas Howardas, šeima jam perdavė katę be kepenų ir asortimentą kitos mėsos, kuri, kaip teigiama, naktį išėjo iš Toft makšties.

Gydytojas suprantamai suglumino. Jis stebėjo ją kitą mėnesį ir registravo tai, kas išėjo iš makšties. Per tą mėnesį jis pažymėjo, kad Toft „pagimdė“ kelias katės kojas, triušio galvą, taip pat devynis triušiukus (visi negyvi). Jis informavo vietos mokslininkus, gydytojus ir Didžiosios Britanijos karalių Jurgį I.

Kol jis laukė atvykstančios medicinos bendruomenės, Howardas paėmė visas iš moters išėjusias gyvūnų kūno dalis ir marinavo jas, kurios buvo pristatytos karaliui.

Karaliaus išsiųsta medicinos komanda lapkričio 15 d. atvyko kaip tik tuo metu, kai Toft „pagimdė“ dar vieną negyvą triušį.

Gydytojai šį kartą atidžiau ištyrė negyvas gyvūnų dalis. Vienas iš karaliaus vyrų, šveicarų chirurgas ir anatomas Nathanielas St. André buvo įsitikinęs, kad gimdymai buvo antgamtinės kilmės. Jis paėmė mėginius ir nusiuntė karaliui ir Velso princui kaip įrodymus.

Tačiau kitiems kilo gana didelių klausimų. Pavyzdžiui, kai kurie triušiai pasirodė naujagimiai, tačiau kiti – trijų mėnesių amžiaus. Kai karalius pasiuntė geresnį chirurgą Cyriacą Ahlerį, jis atidžiau ištyrė ir nustatė, kad vienas iš triušių turi išmatų tiesiojoje žarnoje. Išskrodęs triušį,  jis ten rado šieno, kukurūzų ir šiaudų pėdsakus.

Toft paaiškino, kad dėl jos antgamtiškų gimdymų kaltas triušis, kurį ji pamatė dirbdama lauke. Tuo metu žmonės tikėjo, kad motinų mintys ir jausmai gali paveikti jų atžalų išvaizdą ir vystymąsi įsčiose. Tačiau netrukus buvo įrodyta, kad tikrasis paaiškinimas buvo tas, jog ji su vyru pirkdavo mėsą, kurią sukišdavo į makštį, o vėliau suvaidindavo gimdymą.

Lapkritį Toft stebėjo gausus būrys žmonių, kuriuos André pakvietė patvirtinti jos teiginių. Atidžiai stebima, ji nebepagimdė triušių ir atsitiktinių galūnių. Dėl infekcijos, kurią greičiausiai sukėlė negyvi lavonai per pastaruosius du mėnesius, ji prarado sąmonę.

Netrukus, buvo sugautas uosto krovikas, pasamdytas  Marijos svainės, bandantis slapta įnešti triušį į Toft kambarį. Galų gale, dėl patiriamo spaudimo prisipažinti ir pagrasinus skausminga operacija, kuria būtų galima ištirti gimimus, Toft prisipažino, kad pati įkišdavo negyvas gyvūnų dalis į savo makštį.

Ji buvo įkalinta keliems mėnesiams, kol ji grįžo į savo gyvenimą. Apgavikė mirė 1763 m, sulaukusi 62 metų. Tuo tarpu spauda be gailesčio tyčiojosi iš medicinos profesijos, o karaliaus chirurgas Nathanielas St. André, kuris tikėjo antgamtiškais gimdymais, prarado visus savo pacientus ir mirė skurde.

Komentarai (2)