Dailės terapija: ar mes patiriame jos naudą? (Konkursinis straipsnis)

Pagrindinė "dailės terapijos" paskirtis - įdarbinti niekam tikusius psichologus, kad jie neva terapintų ir jaustųsi kažkam esą reikalingi. Aišku, tai dar ir tema, kur humanitarai gali bačkomis pliurpti visokius niekus, ką ir demonstruoja šis straipsnis.

Žodžiu "į šuns dienas padėjai" visą dailę, t.y. meną, ir tuo pačiu tą unikalią žmogaus sąvybę - kūrybingumą Jei gerai prisimenu, tai R.Bransonas žadėjo dovanoti bilietą skrydžiui į kosmosą būtent menininkui. Voyager nešamoje auksinėje plokštelėje taip pat įrašytas žemiškasis menas. Taip kad menas nėra jau toks bevertis kaip kad tau atrodo. Menas (gebėjimas kurti) yra žmonijos technologinės evoliucijos pagrindas!

Aš rašiau ne apie meną, o apie "dailės terapiją", t.y. vieną iš psichoterapijos šakų, apie kurią ir yra šis straipsnis. Sunku buvo suprasti?

nesutikčiau. Tai tiesiog kruopšti bet nesudėtinga veikla, kuri leidžia protui pailsėti nuo rūpesčių ir negalvoti apie kitus dalykus. Turiu omeny visokių mandalų spalvinimą ir pan.

Jei esi kūrybiškas, linkęs piešti ir pan, užsiėmimas tokiu hobiu gali duoti kažkiek naudos. Tik tada tai jokia "terapija", o tiesiog mėgstamas užsiėmimas.

Supranti, kad pats sau prieštarauji?

Ne aš sau prieštarauju, o tu antrąsyk iš eilės nesugebi suprasti teksto. Užsiėmimas mėgstamu dalyku gali atitraukti žmogų nuo sunkių minčių, bet tai jo negydo. Jei aš mėgstu spragsėti nagais arba šokinėti nuo aukštų pastatų su guma, tai jau pagrindas plyšoti apie "spragsėjimo nagais terapiją"? Individualūs pomėgiai yra individualūs, gali kažkiek prablaškyti atskirus žmones, bet visiškai netinka kaip plataus taikymo priemonės.