Anglies dvideginio sugaudymas ir žaliasis vandenilis. Kokios technologijos išgelbės planetą nuo taršos?  ()

Internetiniame susitikime pasaulio lyderiai perėjo nuo pažadų prie konkrečių atmosferos išmetalų problemos sprendimų svarstymo


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Internetiniame vadovų susitikime klimato klausimu dalyvavo daugiau nei 40 šalių lyderiai – stambiausios pasaulio ekonomikos tebeieško būdų mažinti žmonijos įtaką planetos klimatui ir sulėtinti globalų atšilimą. 2016 metais analogiško susirinkimo metu pasirašytas Paryžiaus susitarimas. Dokumente, kurį pasirašė 195 šalys, iškėlė žmonijai rimtą užduotį – išlaikyti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 °C ir stengtis apriboti temperatūros augimą iki 1,5 °C. Po penkių metų galingiausios pasaulio valstybės apsvarstė, kokios technologijos gali padėti šiuos tikslus pasiekti.

Dviejų didžiausio dėmesio susitikime susilauksių technologijų – anglies dvideginio sugaudymo (ADS) ir „ekologiškai švaraus“ vandenilio – reputacija ganėtinai nevienareikšmė. Tačiau tokių stambiausių pasaulio ekonomikų, kaip Japonijos, Australijos, RF ir JAV, lyderiai ir toliau pritaria jų naudojimui, taip siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD).

„Privalome visuomet rasti originalius problemų sprendimo būdus ir naujų kovos su klimato kaita technologijų atžvilgiu išlaikyti optimizmą“, – pažymėjo DB premjeras Borisas Johnsonas. „Reikia, kad darbuodamiesi drauge, visų šalių mokslininkai sukurtų technologinius sprendimus, kurių prisireiks žmonijai – nuo anglies sugaudymo ir saugojimo iki pigaus vandenilio pristatymo klausimų“.

 

Vadovų susitikimas klimato klausimais interneto formatu – JAV prezidento Joe Bideno sumanymas. Jis suinteresuotas paraginti šalis siekti ambicingesnių tikslų ir užsiminti apie kovos su klimato kaitą tempo didinimą. Bidenas tam tikra prasme norėjo, kad šalys sektų JAV pavyzdžiu ir imtųsi sunkių užduočių. JAV įsipareigojo per šį dešimtmetį ŠESD emisijas, lyginant su didžiausiu užfiksuotu lygiu, sumažinti maždaug per pusę. Japonija ir Kanada šią idėją palaikė ir prisijungė, tuo tarpu DB paskelbė apie dar ambicingesnį tikslą, sumažinti išmetalus iki 2035 metų 78%. Politinė bravada susitikime – tik dalis lenktynių, kurių finišo linija – sumažinti ŠESD emisijas iki 2050 metų, kol dar ne vėlu.

Žinoma, nė vienas iš tikslų nebus pasiektas, jei iškastinis kuras nebus pakeistas atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tokia strategija taikytina vienam iš didžiausių taršos šaltinių – energetikai. Ši sritis gali pakeisti anglį ir gamtines dujas vėjo ir saulės jėgainėmis. Tačiau pažvelgus į statybų sektorių ar laivybą, darosi akivaizdu, kad čia išmetalų išvengti gerokai sunkiau.

Šioms sritims kaip tik ir gali padėti alternatyvūs kovos su tarša metodai, tarp kurių anglies dvideginio sugaudymas ir ekologiškai švarus vandenilis.

 

Pirmuoju atveju, specialia įranga anglies dvideginis surenkamas dar nepatekęs į atmosferą. Pavyzdžiui, ši technologija galėtų prigyti anglimi kūrenamose elektrinėse ar plieno liejyklose, kur anglies dvideginis būtų atskirtas nuo kitų išmetalų. Paskui anglies dvideginį galima suslėgti ir parengti gabenimui į požeminius rezervuarus. Arba galima panaudoti maisto pramonėje (pavyzdžiui, gazuotiems gėrimams). JAV įsitikinę, kad anglies dvideginio surinkimas smarkiai pagerins ekologinius plieno liejimo ir cemento gamybos pramonės rodiklius.

„Egzistuojančios gamybos infrastruktūros modernizacija anglies dvideginio sugaudymo ir kaupimo projektais – tai, iš ko tikimės didžiausios klimato kaitos stabdymui skirtų lėšų naudos“, – mano anglies dvideginio sugaudymo technologijas remiančios nekomercinės organizacijos Carbon180 prezidentas Noah Deich. Žinoma, galima pakeisti pačius fabrikus, kad jie anglies dvideginio iš viso neišskirtų, tačiau tokia modernizacija truktų daugiau nei dvidešimt metų, o tiek laiko žmonija, deja, neturi.

Ir nors aplinką teršiančių elektrinių anglies dvideginio sugaudymas padeda išvengti klimato katastrofų, kasimu ir hidrosprogdinimais sukelto aplinkos nykimo problemos jis neišsprendžia. Be to, šis būdas niekaip nesumažina kuro išsiliejimo ar kitokio užteršimo pavojaus. Negana to, kai kurios šalys (pavyzdžiui, JAE) sugaudytą anglies dvideginį leidžia atgal į žemę, kad išgautų sunkiai pasiekiamas iškastinio kuro atsargas. Didžia dalimi dėl to šios technologijos kritikai, tarp kurių buvo ir senatorius Bernie Sanders, ADS vadino netinkamu keliu, nurodydami ir jos įdiegimo brangumą.

 

ADS entuziastai įsitikinę, kad technologijai tobulėjant ir diegiant vis daugiau šalių, kaštai mažės. Būtent taip buvo pereinant prie atsinaujinančios energijos. Be to, didelės tiek vyriausybių, tiek privataus sektoriaus investicijos procesą gali paspartinti.

Tuo pat metu Australijoje mokslininkų dėmesį traukia ekologiškai švaraus vandenilio idėja. „JAV yra Silicio Slėnis. Pas mus, Australijoje – nuosavi vandenilio slėniai, kur pertvarkome transporto pramonę, kalnakasybą, o taip pat kuro ir energijos gamybą“, – pirmą susitikimo dieną pasakojo Australijos premjeras Scott Morrison.

Kas gi tas žaliasis vandenilis? Vandenilis, kaip alternatyvaus kuro šaltinis, jau nieko nestebina – ši idėja toli gražu nėra nauja. Tik bėda, kad iki paprasto vandens sudegančio vandenilio anglies pėdsakas priklauso nuo jo pagaminimo būdo. Jis gali būti gaunamas elektrolize skaidant vandenį (2H₂0→2H₂+O₂), tiek ir garais veikiant kokį nors iškastinį kurą – dažniausiai gamtines dujas (CH₄+ 2H₂O→4H₂+CO₂).

 

O juk yra dar ir žydrasis vandenilis! Iš tiesų tai paprastas vandenilis, kuris gautas iš fosilinio kuro, tuo pat metu sugaudant anglies dvideginį (jo problema tokia pati, kaip ir anglies jėgainių). Didžioji dalis vandenilio gaminama iš gamtinių dujų, todėl perėjus prie ekologiškai švaraus varianto, dujų pramonei atsiranda geras šansas kovoti su tarša.

Norint, žalią ir žydrą vandenilį galima paversti lėktuvų ir laivų kuru. O dar juo pakeisti anglį plieno ir cemento gamyboje. Šiaip, kaip ir su ADS, vandenilis irgi turi trūkumų. Visų pirma, jo gamyba brangi, antra – sprogus, o trečia, jį labai sunku transportuoti.


republic.ru

(2)
(6)
(-4)

Komentarai ()