Mokslininkai pateikė galimą paaiškinimą, kas „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ atvejais nulemia kraujo krešulius: tai tarsi grandininė reakcija  ()

Tyrėjų grupė Vokietijoje pateikė galimą paaiškinimą, kodėl „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ COVID-19 vakcinos kartais sukelia retus kraujo krešėjimo reiškinius. Tačiau ne visi ekspertai yra įsitikinę, kad paaiškinimas yra teisingas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Grupė, kuriai vadovauja Greifswaldo universitetinės ligoninės Imunologijos ir kraujo perpylimo medicinos instituto vadovas dr. Andreasas Greinacheris, siūlo versiją, kad itin retai pasitaikančius kraujo krešulius gali sukelti grandininė reakcija, kurioje dalyvauja konservantas ir kai kurie vakcinoje naudojami baltymai.

Komanda baigė atitinkamus „AstraZeneca“ vakcinos tyrimus ir ėmėsi tirti „Johnson & Johnson“, pranešė „The Wall Street Journal“. „WebMD“ dar balandį rašė, kad A.Greinacheris įtaria, jog retų kraujo krešulių susidarymo mechanizmas gali būti bendras abiems gaminiams, nes abiejose vakcinose patekimui į organizmo ląsteles naudojami modifikuoti adenovirusai.

„Mano prielaida yra tokia (ir tai yra hipotezė) kad tai yra vakcinų klasės, naudojančios adenovirusą poveikis“, – balandžio 20 d. žurnalistams sakė A.Greinacheris, rašo „WebMD“.

Adenovirusai yra virusų šeima, paprastai sukelianti peršalimo simptomus žmonėms – tačiau mokslininkai, norėdami sukurti vakcinas, taip modifikuoja virusus, kad šie negalėtų užkrėsti ląstelių. Dėl to nutinka taip, kad virusai paprasčiausiai veikia kaip indai, pernešantys vakcinos ingredientus į organizmą. Be „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, modifikuoti adenovirusai naudojami kiniškoje „Convidecia“ ir rusiškoje „Sputnik V“.

 

Tačiau svarbu pažymėti, kad krešėjimo atvejai yra gana reti: pavyzdžiui, kaip rašė „Cosmos“, Jungtinėje Karalystėje iki balandžio 14 d. buvo pranešta apie 168 krešulių atvejus, susijusius su vakcina „AstraZeneca“ – iš 21,2 milijono suleistų dozių. Iki gegužės 12 d. JAV buvo pranešta apie 28 krešėjimo sutrikimus, susijusius su „Johnson & Johnson“ vakcina – iš daugiau nei 9 milijonų suvartotų dozių, pranešė „The New York Times“.

„COVID-19 yra daug, daug, daug pavojingesnis už šiuos itin retus krešulių atvejus“, – sakė A.Greinacheris.

Tai reiškia, kad „[krešulių] priežasties supratimas yra ypač svarbus naujos kartos vakcinoms, nes [naujasis virusas] pasaulyje išliks, ir vakcinacija greičiausiai taps sezonine“, – teigė sakė Erazmo universiteto Nyderlanduose profesorius dr. Ericas van Gorpas, kuris vadovauja krešulius tiriančių mokslininkų grupei.

Kaip skiepai gali sukelti krešulius

 

A.Greinacherio grupė kelia hipotezę, kad retais atvejais vakcinose esantys baltymai sukelia nevaldomą imuninį atsaką, kuris greitai išplinta visame kūne. Reakcija į „AstraZeneca“ vakciną gali iš dalies atsirasti dėl etilendiamintetraacto rūgšties (EDTA), skiepe naudojamo konservanto ir bendro vakcinoje esančio stabilizatoriaus.

Kuriant vakciną, mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis žmogaus ląstelėse augina modifikuotus virusus. Savo tyrime A.Greinacherio grupė „AstraZeneca“ vakcinoje identifikavo daugiau nei 1000 baltymų, gautų iš šių žmogaus ląstelių.

Balandžio 20 d. išankstinių publikacijų duomenų bazėje „Research Square“ paskelbtame tyrime teigiama, kad patekusi į organizmą, vakcina kontaktuoja su trombocitais – mažomis kraujo ląstelėmis, dalyvaujančiomis krešėjime. Vakcinos ir su ja susijusių baltymų poveikis „suaktyvina“ trombocitus, todėl jie keičia formą ir siunčia cheminius signalus, kurie įspėja imuninę sistemą. Suaktyvinti trombocitai taip pat išskiria medžiagą, vadinamą trombocitų faktoriumi 4 (PF4), kuri paprastai padeda valdyti kraujo krešėjimą organizme.

Tačiau kai kuriais atvejais PF4 užsifiksuoja vakcinos komponentuose – tikriausiai kai kuriuose iš ląstelių gautuose baltymuose – ir suformuoja didelius „kompleksus“, dėl kurių imuninė sistema klaidingai identifikuoja kaip grėsmę – pavyzdžiui, kaip invazinę bakteriją. Dėl to imuninės ląstelės PF4 atakai sukuria naujus antikūnus, ir taip sukelia stiprų imuninį atsaką.

 

„Įsivaizduokite, kad tai yra lyg slibinas oloje, kuris ilgai miegojo [bet] kurį dabar kažkas pažadino, metęs į jį akmenį“, – sako A.Greinacheris.

Pabudus „slibinui“, suveikia EDTA (rūgštis). Konservantas kraujagyslėse netoliese injekcijos vietos sukelia „nutekėjimą“ – bent jau pelių atveju, nustatė komanda – o ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad EDTA padidina kraujagyslių pralaidumą. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad nesandarios kraujagyslės gali paleisti PF4 kompleksus į kraują ir taip sukelti viso kūno reakciją.

EDTA nėra įtraukta į „Johnson & Johnson“ vakcinos ingredientų sąrašą, tačiau jei skiepas sukuria panašaus dydžio PF4 kompleksus, pagrindinis krešėjimo mechanizmas vis tiek gali būti tas pats, spėja A.Greinacheris.

Tačiau mokslininkai vis dar stengiasi patvirtinti savo teoriją. „[Greinacherio] hipotezė gali būti teisinga, tačiau ji taip pat gali būti neteisinga“, – „The Wall Street Journal“ sakė Ontarijo McMasterio universiteto profesorius daktaras Johnas Keltonas. Jis su kolegomis sugebėjo atkartoti kai kurias A.Greinacherio išvadas – tačiau negalėjo patvirtinti pagrindinės kraujo krešulių priežasties.

 

Kitos tyrimų grupės teigė, kad veiksniu gali būti adenoviruso apvalkalai, kuriais į organizmą patenka vakcinos – nes praeityje virusų šeima buvo siejama su kraujo krešėjimu. E. van Gorpo grupė teigė, kad krešėjimas gali atsirasti dėl uždegimo, patiriamo po skiepo.

Dar kiti teigė, kad vakcinos gali sutrikdyti taip vadinamąją komplemento sistemą – imuninės sistemos dalį, kuri padeda iš organizmo išvalyti patogenus ir užkrėstas ląsteles, teigė žurnalas „Science“. Koronaviruso smaigalio baltymas – struktūra, kuri kyšo iš koronaviruso dalelės paviršiaus – gali prisijungti prie kraujagyslių gleivinės ir suaktyvinti šią komplemento sistemą, o kai kuriems žmonėms tai gali paskatinti komplemento sistemą pulti pačias kraujagysles.

Norint tiksliai žinoti, reikės atlikti daugiau tyrimų, sako mokslininkai.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(3)
(3)

Komentarai ()