Tyrimas: nuo to, ką padarė žmogus, Žemei atsigauti prireiks milijonų metų – pradėjome 6-ąjį masinį rūšių išnykimą  ()

Remiantis naujo tyrimo rezultatais, gali prireikti milijonų metų gėlavandenėms Žemės ekosistemoms atsigauti po žmonių padarytos žalos.


Tyrimas taip pat atskleidė, kad šioje aplinkoje gyvenantys pilvakojai išnyksta trimis laipsniais didesniu greičiu, nei masinio išnykimo metu, kuris sunaikino dinozaurus.

Daugybė Žemės ekosistemų yra nepaprastai sudėtingos ir nepaprastai trapios. Žmonių rasės plėtimasis ir industrializavimas paskatino masinį buveinių sunaikinimą, taršą ir invazinių rūšių įvedimą bei paskatino stabilų, bet dramatišką mūsų planetos klimato pasikeitimą.

Šie veiksniai paskatino nesuskaičiuojamą kiekį rūšių įtraukti į nykstančių rūšių sąrašą, o kitos buvo priverstos visiškai išnykti. Padėtis tapo tokia baisi, kad daugelis mokslo bendruomenės narių sako, kad mes pradėjome 6-ąjį masinį rūšių išnykimą.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Communications Earth & Environment“, buvo siekiama įvertinti, kiek laiko Žemės gėlo vandens ekosistemoms prireiks atsigauti po dabartinės sunkios padėties, ir palyginta šių dienų krizė su kreidos-paleogeno periodo masiniu išnykimu, kuris sunaikino dinozaurų populiaciją.

Skaitomiausi Naujausi

 

Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Giesseno Justus Liebig universiteto nariai. Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvų ir suakmenėjusių gėlavandenių pilvakojų rūšių, gyvenusių Europoje per pastaruosius 200 milijonų metų, liekanas.

Gastropodai, tarp kurių yra sraigės ir šliužai, yra pačios įvairiausios gyvūnų grupės, gyvenančios gėlavandenėje aplinkoje. Jie taip pat turi vienus iš geriausiai išsaugotų iškastinių įrašų, todėl jie yra puiki grupė, kurią reikia stebėti tiriant nykimą ir atsigavimą.

Komanda naudojo iš viso 3 387 gyvų ir iškastinių egzempliorių duomenis, kad įvertintų naujų per pastaruosius 200 milijonų metų atsiradusių rūšių vertę, vadinamą specijacija – ir išnykimo greitį.

Tuomet mokslininkai įvertino, per kiek laiko gastropodai atsigavo po kreidos-paleogeno masinio išnykimo, kuris prieš maždaug 66 milijonus metų sunaikino 76 procentus visų Žemėje esančių gyvūnų rūšių.

Buvo nustatyta, kad asteroido smūgis, lėmęs dinozaurų išnykimą, sukėlė didelį išnykimo greitį per 5,4 milijono metų po įvykio. Be to, anot tyrimo autorių, prireikė dar 6,9 milijono metų, kol pusiausvyra tarp specijacijos ir išnykimo buvo išlyginta.

 

Nerimą keliantys duomenys taip pat atskleidė, kad šiuolaikinių gėlavandenių sraigių rūšių išnykimo greitis Europoje yra maždaug trimis laipsniais didesnis nei buvo kreidos-paleogeno masinio išnykimo metu. Remiantis tyrimu, prognozuojama, kad trečdalis dabartinių gėlo vandens rūšių išnyks iki 2120 m.

„Net jei mūsų poveikis pasaulio bioįvairovei šiandien sustos, greičiausiai išnykimo greitis išliks dar ilgą laiką“, – sako dr. Thomasas A. Neubaueris, pagrindinis tyrimo autorius.

„Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė biologinės įvairovės krizė progresuoja daug greičiau nei prieš 66 milijonus metų įvykęs masinis išnykimas, atsigavimo laikotarpis gali būti dar ilgesnis. Nepaisant mūsų trumpo egzistavimo Žemėje, mes užtikrinome, kad mūsų veiksmų padariniai mus pralenks milijonus metų“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Communications Earth & Environment“.

Aut. teisės: MTPC
MTPC
(19)
(3)
(16)

Komentarai ()