Lietuvos pašonėje rastas ypatingas lobis – tai galėjo būti svarbaus Europos įvykio dalis  ()

Lenkijos šiaurės rytuose atkasta maždaug prieš 1200 metų frankų imperijoje nukaltų sidabrinių monetų krūva galėjo būti garsiosios išpirkos, kuria buvo siekiama išgelbėti Paryžių nuo vikingų invazijos, dalis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tai pirmas kartas, kai Lenkijoje aptinkama tiek daug frankų laikų monetų. Iki šiol šalyje buvo rastos tik trys tokios savito stiliaus monetos, su lotyniškais užrašais ir centre esančiu kryžiumi.

Frankų imperiją įkūrė frankų karalius Karolis Didysis (dėl to ji dar vadinama ir karolingų imperija) ir VIII-IX amžiais ji apėmė didžiąją dalį šiuolaikinės Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Šiaurės Italijos.

Archeologai mano, kad naujai rastos monetos galėjo atkeliauti iš vikingų prekybos miesto Truso, kuris viduramžiais buvo įkurtas prūsų teritorijoje (dabar ši teritorija priklauso Lenkijai). Ir jei jos atsirado tikrai iš ten, gali būti, kad pinigai buvo didžiulės išpirkos, kurią frankų karalius sumokėjo siekdamas užkirsti kelią įsiveržusiems vikingams niokoti Paryžių, dalis.

„Jei didesnis monetų skaičius gali būti siejamas su Paryžiumi, tada taip, tai įmanoma – o kai kurios monetos jau ir susietos su Paryžiumi“, – sako Varšuvos universiteto archeologas ir monetų ekspertas Mateuszas Boguckis. Tačiau „dar per anksti pateikti tokią interpretaciją“, teigia jis.

Nepaisant to, monetų išskirtinumas kelia įdomių klausimų apie jų kilmę, sako mokslininkas. Tuo metu, kai lobis buvo paslėptas (ar pamestas), pirmoji Lenkijos karalystė dar nebuvo įkurta, o gentys regione naudojo daugiausia arabų sidabro dirhamus, kurie atkeliaudavo čia vergų prekybos keliais.

Frankų monetos

 

Ieškotojas su metalo detektoriumi pirmąją saują monetų rado lauke netoli Biskupieco miesto 2020 m. lapkritį.

Radėjas, savo veiklai turėjęs vietinės valdžios suteiktą leidimą, nutraukė tolesnes paieškas ir laikė vietą paslaptyje – kol netoliese esančio Ostródos muziejaus ekspertai neištyrė radinio.

Iki 2021 m. kovo archeologas Lukas Szczepanskis su komanda ūkininkui priklausančiam lauke surado iš viso 118 monetų – 117 iš jų buvo nukaltos valdant frankų imperatoriui Liudvikui I Pamaldžiajam, valdžiusiam nuo 814 m. Iki 840 m. – ir viena moneta buvo nukaldinta valdant jo sūnui Karoliui Plikajam, valdžiusiam iki 877 m.

Tokios monetos Lenkijoje, kuri buvo gerokai toliau nuo karolingų dinastijos valdomų žemių, yra labai retos. Vienintelės trys anksčiau atkastos karolingų monetos buvo rastos Truso archeologinėje radimvietėje – buvusiame miestelyje, kurį šiauriečių prekybininkai įkūrė VIII a., ir kuris garsėjo prekyba gintaru, kailiais bei vergais.

 

Tikėtina, kad lobio savininkas monetas gavo Truso mieste, sako M.Boguckis – tačiau egzistuoja ir tikimybė, kad į Truso jos atkeliavo iš kažkur kitur, prekybiniais keliais. Monetos neturi žymių, kurios tiksliai parodytų, kur ir kada jos buvo nukaldintos – tačiau jų kilmę mokslininkai gali nustatyti pagal iškaltų lotyniškų raidžių formas.

Vikingų puldinėjimai

Archeologai nėra tikri, kodėl šis sidabrinių monetų lobis buvo paslėptas (ar pamestas) būtent čia. Tuo metu regionas greičiausiai buvo negyvenama dykra, ir archeologai netoliese nerado jokios gyvenvietės pėdsakų, teigia L.Szczepanskis.

Viena intriguojanti galimybė yra ta, kad monetos atkeliavo iš Truso – ir kad jos buvo išpirkos, kurią Karolingų karalius Karolis Plikasis sumokėjo vikingams, grasinantiems jo sostinei Paryžiui, dalis.

Nuo VIII a. pabaigos šiauriečiai dažnai puldinėjo frankų imperijos centrą – šiandieninę Šiaurės Prancūziją ir vakarų Vokietiją. Istoriniai vienuolių užrašyti dokumentai rodo, kad 845 m. didelis vikingų laivynas įplaukė į Seną ir apgulė Paryžių, kuris tada buvo upės saloje.

 

Pranešama, kad Karolis Plikasis įsibrovėliams sumokėjo 7000 livrų (arba daugiau nei 5 tonas sidabro ir aukso) tam, kad jie nesugriautų miesto, sako M.Boguckis – ir gali būti, kad kai kurios monetos, rastos netoli Biskupieco, buvo šios išpirkos dalis.

Karolis Didysis buvo VIII amžiaus pabaigos frankų karalius, ir jo armijos užkariavo didžiąją Vakarų Europos dalį. 800 m. Romoje jį vainikavo popiežius, suteikdamas imperatoriaus titulą, o vėliau frankų – arba Karolingų – imperija tapo Šventosios Romos imperija. Karolio Didžiojo sūnus Liudvikas I Pamaldusis imperatoriumi tapo 814 m., o imperija Liudviko I Pamaldžiojo sūnums buvo padalinta 840 m.

Vienas iš Liudviko I Pamaldžiojo sūnų – Karolis Plikasis – valdė vakarų karalystes ir 875 m. tapo frankų imperatoriumi. Kalbant apie jo pravardę, to laikmečio apibūdinimai nurodo, kad jis visai nebuvo pliktas – istorikai spėja, kad valdovas iš tikrųjų jis galėjo būti net ir labai plaukuotas, o pravardė galbūt buvo naudojama ironiškai – arba kad jo „nuplikimas“ reiškia, jog jam atiteko mažiau žemių nei broliams.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(2)
(4)

Komentarai ()