Koronaviruso pandemijos metu padaugėjo norinčių turėti vaikų, bet oficialiuose spermos bankuose jos ėmė trūkti. JAV moterys pradėjo vienytis į socialinių tinklų grupes, kur vyrai savo sėklą sėja neoficialiai.

Šie vyrai skraido po visą Ameriką. Jie siuntinėja savo spermą paštu naudodamiesi naujoviška kolbų sistema ir tikrinasi savo genus DNR tyrimais, nes to nori moterys.

Viskas turi vykti greitai, nes siuntiniai turi nukeliauti, tarkim, iš Dalaso į Kanzasą ar Meino valstiją ir reikia spėti nepražiopsoti ovuliacijos.

Nepamirškime, kad dauguma donorų turi ir paprastą etatinį darbą.

„Žmones užkniso spermos bankai“, – kalbėdamas su „The New York Times“ pareiškė 29-erių Kyle’as Gordy iš Malibu (Kalifornijos valstija), kuris įkūrė „Facebook“ grupę „Sperm Donation USA“, suvedančią moteris su šimtais patvirtintų spermos donorų.

Šis jaunuolis dirba nekilnojamojo turto investicijų srityje, o visą kitą laiką skiria savo spermai dovanoti. Moterys apmoka tik kelionių išlaidas.

K.Gordy sakė, kad iš jo spermos jau gimė 35 vaikai, o dar penki – pakeliui.

„Moterys suprato, kad ši tema nebėra tabu“, – teigė amerikietis.

Lankstus darbo grafikas

Koronaviruso pandemijos rezultatas šioje srityje stulbinantis – spermų bankai ir vaisingumo klinikos patvirtino, kad prasidėjo spermos trūkumas. Vyrai mažiau linkę važiuoti aukoti savo gėrio, o paklausa nesumažėjo, kai kur net gerokai išaugo.

„Nuo pernykščio birželio pagerinome visus pardavimo rekordus ne tik JAV, bet visame pasaulyje – Anglijoje, Australijoje ir Kanadoje, – sakė Angelo Allardas iš vieno didžiausių Amerikos spermos bankų „Seattle Sperm Bank“, kurio apyvarta išaugo 20 proc. – Mūsų trijuose banko skyriuose įprastai turime 180 unikalių donorų, bet dabar jų sumažėjo iki 117.

Praėjusį mėnesį atvyko tik 80. Neįmanoma nuspėti, kokios tendencijos laukia toliau.“

Kito didelio spermos banko „Fairfax Cryobank“ operacijų vadovė Michelle Ottey sakė, kad prašymų gauti jų katalogą padaugėjo, nes „žmonės pamatė, jog jų gyvenimo ir darbo sąlygos gali būti lankstesnės“.

„Manau, žmonės bando atrasti kokios nors vilties gyvenime“, – pridūrė M.Ottery.

Bet spermos trūkumas kelia susirūpinimą. Daug žmonių pradėjo niršti.

Taip išdygo nematomas šešėlinis pasaulis, kuriame donorai susitinka tiesiogiai su klientėmis. Dešimtys tūkstančių susibūrė į įvairias grupes socialiniuose tinkluose.

Dauguma – homoseksualės

Kai kuriais duomenimis, spermų bankų industrijos JAV apyvarta siekia 4 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų).

Spermos donoro ieškančių nevaisingų porų buvo visais laikais, bet legalizavus gėjų santuokas ir padaugėjus moterų, pasirinkusių vaikus auginti be partnerio, per dešimtmetį ši rinka itin išaugo.

Heteroseksualios poros sudaro apie penktadalį spermos bankų klientų. Kiti 20 proc. – vienišos moterys, o 60 proc. – homoseksualių moterų poros.

Koronavirusas sujaukė pasiūlos ir paklausos santykį. Esantys donorai pandemijos metu baiminosi eiti įprasto atsargų papildymo. Naujų donorų registracija mėnesiais buvo sustabdyta. Keletas bankų sakė, kad saugyklose turėjo užšaldytos spermos, tačiau jos užteko neilgam.

„Donorų paieška tampa iššūkiu, – sakė „California Cryobank“ atstovas Scottas Brownas. – Ir galiu pasakyti, kad neabejotinai žmonės vis dar nori susilaukti vaikų.“

Be to, daug kas nori „protingos“ spermos, tad kai kurie iš didžiųjų spermos bankų yra greta elitinių universitetų.

Spermų surinkimo centrai veikia Palo Alto mieste šalia Stanfordo universiteto ir Kembridže, kur įsikūręs Harvardas.

Studentai – viena patikimiausių donorų grupių: jie kartą ar du per savaitę keletą mėnesių ateina priduoti tiek spermos, kad užtektų parduoti kelioms dešimtims šeimų. Per tuos mėnesius jauni vyrai uždirba apie 4000 dolerių (3,3 tūkst. eurų).

Iššlavė per tris valandas

Tokių donorų viliojimas dažnai vyksta universitetų brolijose, bet jos pastaruoju metu nesirinko dėl pandemijos. Kadangi neveikė sporto salės, vieno spermos banko atstovai reklamas ėmė kabinti prie vaikščiojimo takų parkuose.

Spermos platinimą riboja griežtos valstybės kontrolės taisyklės. Po pridavimo sperma šešis mėnesius laikoma karantine. Atidavus kiekvieną partiją atliekami kraujo tyrimai.

To paties donoro „aukos“ negalima skirti daugiau nei 25–30 šeimų, kad būtų apsisaugota nuo genetikos problemų ateityje.

Donorai žymimi tik skaičiais, o šeimos jų nepažįsta. Tačiau beveik visur siūloma pamatyti vyro vaikystės nuotraukų. Kartais – ir dabartines.

Anglijoje, Australijoje ir kitose šalyje nelegalu spermos donorams mokėti dideles sumas.

Amerikoje finansinių limitų nėra, tačiau spermos aukojimas reguliuojamas taip pat kaip ir bet kokių žmogaus kūno dalių. Donoras turi duoti sutikimą be prievartos, o finansinis atlygis negali būti pagrindinė motyvacija.

„Mes jiems nemokame už spermą – prekyba žmonių kūno dalimis negalima“, – sakė A.Allardas ir pridūrė, kad pinigai skiriami už išeikvotą laiką ir padengia kelionės išlaidas.

Atrodo, kad pandemijos kūdikių paklausa nepasotinama.

A.Allardas sakė, kad neseniai buvo atsiradusios 35 kolbos su ypač išvaizdaus mėlynakio tamsiais plaukais sperma: „Ją pradėjome siūlyti pusę septynių ryte, viskas buvo iššluota prieš dešimtą. Nieko panašaus niekada nebuvome matę.“

Išlaidos – nemažos

Kiek toks malonumas kainuoja? Daug: kiekviena partija iš aukštai vertinamo spermos banko gali atsieiti iki 1100 dolerių (apie 900 eurų).

Bankas suteikia garantiją, kad kiekvienoje kolboje yra 10–15 mln. judrios spermos ląstelių. Kiekvieną mėnesį ovuliacijos metu būsimoji mama arba jos gydytojas atšildo medžiagą ir ją suleidžia.

Dažniausiai rekomenduojama įsigyti 4 ar 5 kolbas kiekvienam nėštumui, nes retai pastojama iš pirmo karto. Kadangi to paties donoro sperma greitai išparduodama, jei moteris nori dviejų vaikų nuo to paties donoro, turi iškart pakloti apie 10 tūkst. dolerių (8,2 tūkst. eurų).

„Daugybė žmonių ilgai laukė, kol gyvenimas sulėtės ir jie galės kurti šeimą. Tai pagaliau įvyko, – sakė A.Allardas. – Kai kuriems atrodo, kad auginti vaiką dirbant iš namų bus lengviau.

Bet galiu pasakyti, kad aš turiu tris vaikus, ir tai tikrai nėra paprasčiau.“

Atskleidžia ir tapatybę

Kol kai kurios moterys kaunasi dėl spermos likučių oficialiuose donorų bankuose, tūkstančiai kitų pradėjo ieškoti kitokio būdo susilaukti vaikų.

Per pastarąjį pusmetį daugybė moterų prisijungė prie „Facebook“ grupių ieškodamos megadonorų, vadinamų „spermos karaliais“. Šie vyrai neturi šeimų limito, jie nekreipia dėmesio į valstybines kontrolės taisykles.

Būsimosioms mamoms jie gali atskleisti tai, ko spermos bankai negali, – savo vardą. Dauguma bankų slepia donoro tapatybę, kol vaikas sulaukia pilnametystės arba visam gyvenimui. O „Facebook“ donorai veido neslepia. Ir beveik visi savo spermą tiesiog dovanoja.

Viskas pradėjo keistis prieš kelerius metus. Atsiradus pigiems populiariems DNR tyrimams donorų anonimiškumas virto farsu. O socialiniai tinklai ir technologijos sukėlė revoliuciją, po kurios tapo įmanoma apeiti spermos bankus.

Susikūrė programėlės, randančios donorų: „Modamily“, „Just a Baby“ ir kitos. „Facebook“ grupės turi dešimtis tūkstančių narių, ten vyrai įkelia nuotraukas – kartais net su savo vaikais – ir taip prisistato donoro ieškančioms moterims.

Neseniai pasiskelbė vienas 28 metų 175 cm ūgio slaugytojas, parašęs, kad yra „kilęs iš Anglijos, bet įdega kaip graikas“.

Pasipylė komentarai. „Labas, Jackai, mes tau nusiuntėme žinutę“, – rašė Megan. „Labas, Jackai, aš tau parašiau“, – komentavo Lindsay. „Labas, Jackai, norėčiau pasikalbėti“, – rašė Sonia.

Kai kurie donorai labiau reklamuoja savo sugebėjimus. Johnas iš Arizonos rašė: „Turiu aukštą šachmatų žaidėjo reitingą ir esu analitikas. Ramaus būdo, geros nuotaikos.

Reguliariai sportuoju, man patinka ratukinės pačiūžos.“

Dauguma donorų tiksliai nurodo, kad spermą pateikia tik dirbtiniam apvaisinimui. Kai kurie sutinka aukoti ir lytinės sueities metodu.

Riba tarp altruizmo ir seksualinių keistenybių plona, o tada iškyla ir saugumo klausimų. Nemaža ir teisinių neaiškumų rizika, pavyzdžiui, kad motina ims reikalauti iš donoro alimentų arba donoras panorės perimti teises į vaiką. Įstatymai skiriasi kiekvienoje valstijoje.

Nori perduoti savo genus

Turbūt vienas garsiausių superdonorų yra žavingas dėstytojas iš Niujorko Ari Nagelis, daugiau nei dešimtmetį dalijantis savo sėklą tiesiai klientėms. Dabar jis aukoja savo spermą Zimbabvėje, po to keliaus į Nigeriją.

Jis sakė, kad šiuo metu jo dėka JAV yra penkiolika nėščiųjų.

Kodėl kai kuriems vyrams norisi padėti moterims susilaukti vaikų?

„Jaučiu didelę aistrą žinoti, kad mano genai bus perduoti ateities kartoms, – aiškino vienas „Just a Baby“ donorų. – Kaip ir daugelis kitų, pats auginti vaikų dabar neturiu galimybės ir greitu metu jos nebus.“

Vienas populiarus trisdešimtmetis donoras „Sperm Donation USA“ grupėje naudoja slapyvardį Jacob San, nes nuogąstauja dėl įtakos karjerai.

„Pradžioje norėjosi pasiekti kuo didesnį skaičių, – sakė vyras, turėdamas galvoje savo palikuonių skaičių. – Bet tai išblėso po trijų ar keturių. Dabar turiu tokią viziją, kad kai būsiu 50 ar 60 metų, atsisėsiu prie valgomojo stalo, pasikviesiu visus savo donorystės vaikus ir jie pasakos savo istorijas, savo gyvenimo keliones.

Noriu sužinoti, kaip jiems sekasi. Tai mane stumia į priekį.“

Lietuvoje savų donorų nėra: visuomenę dar reikia šviesti

Aukodami spermą Danijos studentai gali papildyti piniginę, o Lietuvos studentai – ne, nes šalyje įteisinta tik neatlygintina lytinių ląstelių donorystė. Lietuvos šeimos, kurioms reikalinga donorinė sperma, sulaukia pagalbos iš Europos tarptautinio spermos banko.

„Mes vietinių spermos donorų neturime“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyrio embriologė-medicinos biologė dr. Sandra Baronaitė.

2017 m. Santaros vaisingumo centras vienas pirmųjų Lietuvoje įkūrė licencijuotą lytinių ląstelių banką, kuriame saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai. Vaisingumo technologijų poskyryje atliekamos procedūros svarbios ne tik poroms, turinčioms vaisingumo sutrikimų, bet ir onkologiniams pacientams, siekiantiems išsaugoti vaisingumą prieš gydymą nuo vėžio. Tačiau medikai neretai susiduria su galvosūkiu, kaip padėti nevaisingoms šeimoms ir kaip gauti donorinės spermos.

– Kraujo donorų šalyje netrūksta, o spermos aukoti niekas nenori. Ar yra rimtų kliūčių? – „Lietuvos rytas“ paklausė S.Baronaitės.

– Pagalbinio apvaisinimo įstatymas gerokai palengvino nevaisingų šeimų padėtį Lietuvoje, bet spermos donorystė nėra populiari. Kaip ir kraujo donorai, spermos donorai gali būti tik savanoriai ir jiems taikoma neatlygintina donorystė.

Bet lytinių ląstelių aukojimas Lietuvoje dar buksuoja. Dėl šios priežasties universitetinės ligoninės negali pasidžiaugti tokiais donorais, todėl vyriškas lytines ląsteles importuojame iš Europos.

– Jei Lietuvoje sperma tapo deficitu, kokia pagalba teikiama jauniems vyrams, kurie susirgo vėžiu?

– Prieš taikant agresyvų gydymą jie turi galimybę užsišaldyti lytines ląsteles, jos saugomos 36 mėnesius, pacientams tai nieko nekainuoja. Pasveikęs žmogus gali nutraukti spermos saugojimą ir ją sunaikinti, o kitu atveju – ir toliau saugoti, bet tokiu atveju paslauga būna mokama.

– O kaip dėl kiaušialąsčių?

– Yra vaistų, kurie padeda subrandinti ne vieną, o daugiau kiaušialąsčių moters organizme. Jos yra punktuojamos. Kiek kiaušialąsčių paimama, tiek ir saugoma. Tačiau ne visos kiaušialąstės panaudojamos. Sukūrus embrionus ir įvertinus jų kokybę vėliau jie įsodinami, o tie, kurie būna nepanaudoti, užšaldomi.

Pagal įstatymą užšaldyti embrionai turi būti saugomi iki pasaulio pabaigos – neterminuotą laiką, taip pat nėra numatyta, kokiomis aplinkybėmis jie galėtų būti naikinami.

Keisčiausia, kad pacientas privalo kiekvieną mėnesį mokėti už embrionų saugojimą. Nepriklausomai nuo to, ar užšaldomi keli embrionai, ar keliolika, mokestis taikomas kaip už vieną paslaugą. Manau, tai daug kam yra finansinė našta – gyvybė dar nėra gimusi, bet už jos išsaugojimą reikia mokėti.

– Kaip yra su kiaušialąstės audinio šaldymu?

– Lietuvoje tokia programa buvo pradėta Nacionaliniame vėžio institute, ši paslauga skirta jaunoms vėžiu susirgusioms pacientėms. Jų nėra daug. Tačiau ši paslauga onkologiniams ligoniams taip pat mokama, manau, kad tai yra įstatymo spraga, kurios ateityje turėtų nebūti.

– Šalyje mažėja gimstamumas, nevaisingumas paliečia vis daugiau šeimų, manoma, kad tokių šeimų yra apie 50 tūkstančių. Kaip būtų įmanoma paskatinti spermos donorystę?

– Turėtų būti iniciatyva „iš apačios“. Spermos donorystė yra rimtas dalykas, nors daug kas į tai žiūri su kreiva šypsena. Manau, Lietuvoje netrūksta kilnios širdies jaunuolių, kurie ryžtųsi tokiam žingsniui.

Statistika tokia: kiekvieną mėnesį vien Santaros klinikose atsiranda viena ar dvi šeimos, kurios mielai naudojasi donoro lytinėmis vyriškomis ląstelėmis – spermatozoidais.

– Iš kur jos atkeliauja į Lietuvą?

– Santaros klinikos yra pasirašiusios sutartį su Europos tarptautiniu spermos banku. Kasmet bent dešimt pacientų mūsų klinikose naudojasi tokia užsienio pagalba. Nėra aišku, kiek donorinės spermos naudoja privačios vaisingumo klinikos Lietuvoje, tokių duomenų aš neturiu.

Nežinau, ar donorinių kiaušialąsčių ateityje taip pat nepritrūks. Tai susiję su moterų apsisprendimu susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje.

Pasaulyje taikoma ir tokia praktika, kai jaunos moterys užsišaldo kiaušialąstes, kurios yra tam tikrą laiką saugomos. Tik tada, kai moteris su savo partneriu nusprendžia susilaukti vaikų, kiaušialąstės atšildomos ir apvaisinamos, o sukurti embrionai įsodinami į gimdą.

– Ar Lietuvos moterys siekia jaunystėje užšaldyti savo kiaušialąstes?

– Manau, jos norėtų tokios paslaugos, bet mes tuo neužsiimame. Pavyzdžiui, 35-erių moteris yra jauna, bet reprodukcinės sveikatos požiūriu ji jau gali susidurti su įvairiomis bėdomis. Lytinių ląstelių saugojimo paslauga taikoma valstybinėse ligoninėse Vilniuje ir Kaune, taip pat šalyje yra ne viena tuo užsiimanti privati klinika. Bet, remiantis teisės aktais, įvežtines donorines vyriškas lytines ląsteles gali naudoti tik Santaros klinikos ir Kauno klinikos.

Būtų puiku, jei Lietuvos jaunuoliai aukotų savo spermą, bet Santaros klinikose dar nebuvo tokio atvejo. Atėjo metas labiau šviesti mūsų visuomenę ir aiškinti, kodėl tai yra svarbu.

Parengė Danutė JONUŠIENĖ pagal „The New York Times“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Danutė Jonušienė

Komentarai (1)