Pasitelkus naujausias technologijas perrašyta istorija: Maču Pikču buvo pastatytas anksčiau, nei manyta  ()

Remiantis naujomis archeologinėje vietovėje rastų žmonių palaikų radiokarboninėmis datomis, ant kalno esanti inkų citadelė Maču Pikču (pietų Peru) buvo pastatyta ir apgyvendinta dešimtmečiais anksčiau, nei manyta iki šiol.


Prieštaringi istoriniai vertinimai

Atradimas, kad Maču Pikču buvo apgyvendintas iki 1420 m., o galbūt ir daug anksčiau, turi reikšmės nustatant, kaip anksti inkų imperija tapo galinga.

„Maču Pikču yra viena garsiausių archeologinių vietovių pasaulyje, tačiau iki šiol jo senumo ir apgyvendinimo trukmės vertinimai buvo grindžiami prieštaringais istoriniais pasakojimais, kuriuos parašė ispanai laikotarpiu po ispanų užkariavimo“, – pranešime teigė pagrindinis tyrimo autorius Richardas Burgeris, Jeilio universiteto Konektikute archeologas ir antropologas.

Tuose istoriniuose aprašymuose teigiama, kad Maču Pikču buvo pastatytas 1440-1450 m.

Tačiau naujame tyrime J.Burgeris ir jo bendraautoriai nustatė, kad vietovėje iškasti žmonių palaikai rodo, jog Maču Pikču buvo apgyvendintas daugiau nei 20 metų anksčiau, nei tikėtasi.

Dingęs miestas

 

Maču Pikču yra aukštai Anduose, beveik 2430 m aukštyje, ant kalnų keteros Peru rytinėje Kordiljerų kalnų grandinėje.

Po ispanų invazijos 1530 m. jis buvo apleistas, o vėliau Vakaruose išpopuliarėjo kaip „dingęs inkų miestas“, nes vietos gyventojai niekada nežinojo jo buvimo vietos. Jeilio universiteto mokslininkas Hiramas Binghamas 1911 ir 1912 m. vadovavo ekspedicijoms į šią vietovę, o po to sekusiais dešimtmečiais ji tapo visame pasaulyje žinoma kaip inkų civilizacijos simbolis.

Archeologai mano, kad Maču Pikču buvo pastatytas kaip imperatoriaus Pačacuti dvaras. Pagal chronologiją, pagrįstą ispanų dokumentais, parašytais po užkariavimo, kultinė citadelė buvo pastatyta apie 1438 m., po to, kai Pačacuti atėjo į valdžią ir pradėjo plėsti imperiją į aplinkinius regionus.

Skaitomiausi Naujausi

 

Siekdami nustatyti, kada buvo pastatytas Maču Pikču, J.Burgeris su kolegomis ištyrė 26 žmonių palaikus, kurie, kaip manoma, buvo tarnai ir kuriuos Bingemo ekspedicijos rado trejose Maču Pikču kapinėse.

Atliekant naująją analizę, naudojant jautrų metodą, vadinamą akseleratorine masių spektrometrija (AMS), buvo išmatuotas tam tikrų anglies versijų, arba izotopų, santykis kauluose. Kadangi radioaktyvusis izotopas anglies-14 skyla tam tikru greičiu ir nustoja kauptis mirus gyviems organizmams, pagal šio izotopo kiekį galima nustatyti, kokio senumo yra organinės medžiagos.

Burgeris paaiškino, kad AMS ypač naudinga nustatant skeletų kaulų datas, kai organinių medžiagų lieka nedaug.

Gauti rezultatai rodo, kad Maču Pikču buvo užimtas mažiausiai nuo 1420 m. iki 1530 m. – dešimtmečiais anksčiau, nei manyta.

Inkų chronologija

 

Ankstesni Maču Pikču amžiaus apskaičiavimai buvo gauti remiantis istoriniais įrašais, kuriuos po XVI a. ispanų užkariavimo parengė nauji regiono valdovai, o nauji atradimai kvestionuoja istorinių kolonijinių pajėgų įrašų naudojimo patikimumą, rašė tyrėjai.

„Šiuolaikiniai radiokarboniniai metodai suteikia geresnį pagrindą inkų chronologijai suprasti nei prieštaringi istoriniai įrašai“, – sakė J.Burgeris leidiniui „Antiquity“.

Prieš tobulėjant radiokarbono datavimui, pavyzdžiui, AMS, „turėjome mažai vilties patikslinti inkų imperijos chronologiją, nes archeologiniu požiūriu tai buvo toks trumpalaikis reiškinys“, – sakė jis. „Ankstesnių tyrimų radiokarboninės datos neturėjo tokios skiriamosios gebos, kuri leistų mums patikslinti dalykus, kaip tai galime padaryti dabar.“

Aut. teisės: 15min.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()

Susijusios žymos: