Pirmą kartą per visą istoriją Grenlandijoje prapliupo lietus: ši gamtos išdaiga tik patvirtina tai, kas jau seniai kelia nerimą  (1)

Pirmą kartą istorijoje Grenlandijos ledo skydo aukščiausiame taške prapliupo lietus, praneša Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras (NSIDC). Toks netikėtas įvykis dar labiau padidino susirūpinimą dėl ir taip ant pavojaus ribos balansuojančio ledo būklės.


Pirmą kartą istorijoje

Rugpjūčio 14 d. ant ledo dangos iškrito 6,3 mlrd. metrinių tonų vandens, kuris kelias valandas krito ne sniego, o lietaus pavidalu. Remiantis Nacionalinio mokslo fondo viršūnės stoties užfiksuotais duomenimis, tai buvo trečias kartas mažiau nei per dešimtmetį, kai temperatūra viršūnėje pakilo aukščiau nulio.

NSIDC tyrėjai teigia, kad 3216 m esančiame aukščiausiame Grenlandijos taške lietaus dar nėra buvę per visą kritulius fiksavusią istoriją. Dėl kritulių per dieną prarastas toks ledo kiekis, kuris įprastai prarandamas per savaitę šiuo metų laiku.

Ši gamtos išdaiga tik patvirtina tai, kas jau seniai kelia nerimą – Grenlandija sparčiai šyla, CNN sakė Kolorado universiteto Boulderio nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslininkas Tedas Scambosas.

„Tai, kas vyksta, nėra paprasčiausias šiltas dešimtmetis. Tai yra beprecedentis reiškinys, – sakė T.Scambosas. - Mes peržengiame tūkstantmečius nematytas ribas. Atvirai kalbant, tai nepasikeis, kol nepakoreguosime to, ką darome su klimatu.“

Artėja prie lūžio taško

 

Šie, 2021-ieji, metai buvo grėsmingi milžiniškam ledo sluoksniui, kuris kartu su Antarktidos ledo danga sudaro 99 proc. Žemės gėlo vandens atsargų. Vasario mėnesį mokslininkai įspėjo, kad Grenlandijos ledo danga artėja prie lūžio taško, už kurio didelė jos dalis gali ištirpti net ir toliau nedidėjant pasaulinei temperatūrai, anksčiau pranešė „Live Science“. Liepos mėn. ledo skydas smarkiai aptirpo – per savaitę nuo jo paviršiaus per dieną nukrisdavo 9,37 mlrd. tonų ledo, t. y. dvigubai daugiau nei įprastai vidutiniškai per vasarą, anksčiau pranešė „Live Science“.

Skaitomiausi Naujausi

 

NSIDC skaičiavimais, jei ištirptų visas Grenlandijos ledas, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų apie 6 m.

Mokslininkai kritulių priežastį sieja su virš salos esančiu atmosferos reiškiniu, vadinamu anticiklonu. Anticiklonai – tai aukšto slėgio sritys, dėl kurių oras grimzta ir krisdamas šyla. Dėl tokių anticiklono sąlygų karšti orai vienoje vietovėje išsilaiko ilgą laiką, todėl kyla karščio bangos.

 

15min primena, kad šį mėnesį paskelbtoje svarbioje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje griežtai perspėjama, kad per ateinančius 20 metų Žemė dėl klimato kaitos turėtų pasiekti kritinę 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą.

Ataskaitoje, kurią JT generalinis sekretorius António Guterresas pavadino „raudonuoju kodu žmonijai“, įspėjama, kad planetai šylant vis dažniau pasitaikys ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip karščio bangos, sausros ir potvyniai.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Agnė Tarailaitė
(9)
(2)
(7)

Komentarai (1)