Tūkstantinė minia susirinko stebėti automobiliu pravažiuojančio svarbaus svečio, kai staiga pasigirdo mirtini šūviai. Chaotišką sceną užfiksavo kino operatorius – tai buvo pirmasis politinis pasikėsinimas į valstybės vadovą, užfiksuotas filmavimo kamera.

Pirmojo Jugoslavijos karaliaus Aleksandro nužudymas, kurį įvykdė patyręs šaulys Vladas Černozemskis, būtų buvęs pamirštas, jei nebūtų užfiksuotas daugybės fotoaparatų ir kino kameros. Tai buvo pirmasis politinis valstybės vadovo nužudymas, užfiksuotas kino juostoje.

1934 m. Spalio 9 d., Jugoslavijos karalius Aleksandras I laivu atvyko į Marselį pradėti valstybinio vizito į Prancūziją, kad sustiprintų abiejų šalių aljansą Mažojoje Antantėje – Prancūzijos remiamą Rumunijos, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos aljansą.

Kai Aleksandras kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Louisu Barthou automobiliu lėtai važiavo Marselio gatvėmis, ginkluotas vyras – bulgaras Vladas Černozemskis, išėjo iš gatvės ir du kartus šovė į karalių ir vairuotoją iš pusiau automatinis pistoleto „Mauser C96“.

Aleksandras atsilošė sėdynėje ir atmerktomis akimis mirė automobilyje. Barthou buvo sunkiai sužeista ranka, tačiau vėliau mirė dėl netinkamo gydymo.

Vėlesnė balistinė ataskaita apie automobilyje rastas kulkas buvo pateikta 1935 m., tačiau rezultatai buvo paskelbti visuomenei tik 1974 m.

Ji atskleidė, kad Barthou nukentėjo nuo 8 mm 1892 metų modelio revolverio, paprastai naudojamo Prancūzijos policijos. Taigi jis buvo netyčia nužudytas siautulingo policijos reagavimo metu, o ne žudiko.

Žudiką Vladą Černozemskį prancūzų karininkas partrenkė kalaviju, o jį mirtinai sumušė įsiutusi minia arba nušovė policija, arba nutiko abu, pagal skritingas ataskaitas.

Žudikas buvo 36 metų bulgaras, priklausęs Vidaus Makedonijos revoliucinei organizacijai (IMRO), siekusios dabartinės Šiaurės Makedonijos nepriklausomybės.

Jis tariamai lygiavosi į kroatų separatistinę organizaciją „Ustaše“, kurią palaikė Benito Mussolini valdoma fašistinė Italija.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()