Keisčiausi piniginiai įpročiai iš viso pasaulio: nuo pinigus „nešančių“ augalų iki saldainių šeštadienių ir didžiausių šykštuolių  ()

Kai kalba pasisuka apie pinigus, yra daugybė su jais susijusių įpročių, tradicijų ir prietarų, ypač jei turėsime omenyje kultūrų įvairovę visame pasaulyje. Pasaulinė finansų platforma „Revolut“ surinko keletą įdomiausių su pinigais susijusių tradicijų nuo Azijos iki Amerikos, parodančių, kaip skirtingai žmonės elgiasi su pinigais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kas neša sėkmę ir nesėkmę?

Kai kuriose Europos šalyse ir JAV radęs ant žemės pamestą monetą nudžiugs – tai sėkmės ženklas. Be to, daug kur, įskaitant ir Lietuvą, gajus prietaras, kad pavasarį, išgirdus gegutės kukavimą ir turint kišenėje monetų, jus aplankys pinigai, rašoma pranešime žiniasklaidai. O štai Jungtinėje Karalystėje tikima, kad laimę ir sėkmę žmonėms neša į naujai įsigyto rūbo kišenę įdėta moneta.

Lietuvoje, kaip ir Ispanijoje, Italijoje tikima prietaru, kad padėti rankinę ant grindų – tas pats, kas atsisveikinti su pinigais – tad dėkite ją ant kėdės, arba pakabinkite. Pinigų į namus, sako, galima privilioti ir augalais, bet jei lietuviai pinigų medžiu dažnai įvardija net kelis augalus (Crassula ovata, Zamiokulkas), tai ispanams laimę neša visai kitas (Plectranthus verticillatus). Svarbu ir tai, kad jį turi gauti dovanų, kad pinigai „augtų namuose“. Sakoma, kad jei nusipirksite pinigų medį sau, jis gali prišaukti nesėkmę.

Atsiskaitymas restorane ir arbatpinigiai

Lenkijoje tas, kuris kviečia į restoraną, paprastai apmokės ir sąskaitą, Italijoje gana įprasta vyrui pavaišinti moterį restorane. Vokietijoje "Zusammen Oderio getrennt?" (kartu ar atskirai?) yra standartinis klausimas, kurį jums užduos padavėjas: paprastai kiekvienas moka tiksliai už tai, ką užsisakė, priešingai nei, pavyzdžiui, Italijoje, kur paprastai draugai padalija sąskaitą lygiomis dalimis. Gėrimų raundai bare – gana įprasta praktika Airijoje ir Ispanijoje – tai reiškia, kad vienas kompanijos narys perka po gėrimą kiekvienam ir taip kol apsisuka visas ratas.

Arbatpinigiai už suteiktą paslaugą nėra labai populiarūs daugumoje Europos šalių, nebent paslauga buvo ypač puiki. Japonijoje jie išvis neegzistuoja – neretai atsitinka taip, kad padavėja bėga paskui arbatpinigių palikti nusprendusį užsienietį, kad sugrąžintų paliktus pinigus. Visai kita situacija JAV – čia tikimasi, kad klientas arbatpinigiais paliks 15–25 proc. savo sąskaitos.

Banknotų pavadinimai

Australijoje spalvingi dolerių banknotai turi specialius pavadinimus. Rožinė 5 AUD kupiūra yra „krevetė“, raudona 20 AUD – „omaras“, o geltona 50 AUD – „ananasas“. Taigi visai normalu draugui sakyti: „Neturiu grynųjų, gal galėtum man paskolinti ananasą?“.

 

Londone yra daugybė su pinigais susijusių „cockney“ žargono žodžių: 2000 svarų galima vadinti „Archer“ (Šaulys), 1000 svarų – „Bag of Sand“ (Maišas smėlio), 500 svarų – „Monkey“ (beždžionė) ir kt. „Kiek sumokėjai? Oj buvo brangu! Maišas smėlio!“

Prancūzijoje žodis pinigai turi daug pavadinimų–sinonimų slengu – fric, flouze, pognon, pépètes, thune, maille, moula, lovés, biff, zeyo. Kartais pinigai turimi omenyje net ir vartojant augalų pavadinimus, pvz. oseille (rūgštynės) ir blé (kviečiai).

Italija ir Neapolio „sustabdyta kava“

Ši tradicija populiari visoje Italijoje ir net už jos ribų, tačiau caffé sospeso (sustabdyta, sulaikyta kava) tradicija gimė Neapolyje per Antrąjį pasaulinį karą: kavinėje perkant kavą sumokama už du puodelius: vienas tau ir kitas – žmogui, kuris negali sau jo leisti. Tai laikoma gerumo ir atjautos ženklu.

Saldainių šeštadieniai Švedijoje

 

Vaikai Švedijoje kiekvieną šeštadienį gauna 10–50 kronų saldumynams – tai „saldainių šeštadienių“ tradicija, gimusi iš vyriausybės kampanijos praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kuria norėta saldumynų vartojimą sutelkti į vieną dieną, siekiant kovoti su vaikų dantų ėduonies problemomis. Visgi, remiantis Švedijos žemės ūkio valdybos atliktu tyrimu, švedai sunaudoja daugiausia saldainių vienam gyventojui visame pasaulyje: vidutiniškai beveik 16 kg per metus.

Šykštuoliai – ne tik Suvalkijoje

Šykštuolių etiketę Lietuvoje įprasta klijuoti suvalkiečiams, bet pasirodo jie – ne išimtis. Italijoje šykštuoliais iš prigimties vadinami Genujos gyventojai, Lenkijoje – visi kilę iš Poznanės ar Krokuvos regionų, Airijoje – Kavano regiono gyventojai, Ispanijoje – katalonai (nepaisant to, kad Katalonija – turtingiausias Ispanijos regionas).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(7)
(0)
(7)

Komentarai ()