Mokslininkai nori uodus maitinti cukrumi: keistai skambanti idėja duotų labai aiškų privalumą ()
Galbūt šiek tiek sutriksite sužinoję, kad mokslininkai ieško galimybių maitinti uodus. Glazgo universiteto mokslininkai teigia, kad uodų šėrimas cukrumi iš tiesų gali slopinti vabzdžių gebėjimą užsikrėsti ir pernešti virusus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po saldainį uodui?
Nėra taip, kad uodai būtų blogi ir ieškotų galimybių platinti virusus. Jie gyvena įprastą gyvenimą, į kurį įeina maitinimasis ir poravimasis. Deja, jų maitinime dažnai dalyvauja žmonių kraujas, o tai sudaro pavojingas galimybes virusams plisti tarp žmonių ir gyvūnų.
Priešingai populiariam įsitikinimui, kraujas nėra vienintelis uodų mėgstamas maistas. Iš tikrųjų tik patelės siurbia kraują. Tuo tarpu tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties suaugę uodai maitinasi augalų nektaru ir sultimis, kad gautų angliavandenių. Kitaip tariant, jiems reikia cukraus – kraujas uodų patelėms dažniausiai reikalingas tik dauginimuisi. Tad kas būtų, jei tą cukrų panaudotume jų imunitetui pagerinti?
Iki šiol cukraus įtaka uodų imunitetui nebuvo tirta. Šiam tyrimui mokslininkai pasirinko Aedes aegypti uodų pateles, nes kai kuriose vietovėse jos maitinasi beveik vien tik krauju. Mokslininkai nustatė, kad šie uodai, kuriems dėl mažesnės prieinamų augalų koncentracijos trūksta cukraus, daug lengviau platina arbovirusines ligas.
Viena iš tyrimo autorių dr. Emilie Pondeville Technology.org teigė, kad „šis tyrimas svarbus, nes mums pavyko įrodyti, jog uodų maitinimasis cukrumi blokuoja pirminę arbovirusų infekciją ir sumažina infekcijos paplitimą bei intensyvumą, taip sumažindamas uodų patelių galimybes toliau platinti šiuos virusus.“
Iš esmės šis tyrimas rodo, kad kai uodai gauna pakankamai cukraus, virusinių ligų perdavimas sumažėja. Tai gali reikšti kelis skirtingus dalykus. Kai kuriose vietovėse gali būti prasminga iš tikrųjų maitinti uodus cukrumi (tikriausiai cukriniu vandeniu) ir taip sumažinti arbovirusų plitimo galimybes. Kitose vietose turėtume skatinti augalų biologinę įvairovę, kad vabzdžiai gamtoje turėtų daug nektaro.
Uodai artimiausiu metu neišnyks. Jų išnaikinti paprasčiausiai negalima, nes nėra saugaus būdo, kaip tai padaryti nepadarant didelės žalos gamtai. Tačiau šis metodas padėtų apsisaugoti nuo jų platinamų ligų.