Nardydami aptiko didžiausią Romos imperijos laikų auksinių monetų lobį (Video)  ()

Du narai mėgėjai, plaukioję Ispanijos pakrantėje, aptiko didžiulį 1500 metų senumo auksinių monetų lobį – vieną didžiausių iš visų datuojamų Romos imperijos laikais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Narai, svainiai Luis Lens Pardo ir César Gimeno Alcalá, aukso lobį aptiko atostogaudami su šeima Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusiame ir turistų pamėgtame Chabijos mieste. Du vyrai išsinuomojo nardymo įrangą, kad galėtų panardyti ir parinkti šiukšlių, taip padarant vietovę švaresne ir gražesne – tačiau rugpjūčio 23 d., kai L.L. Pardo įlankos dugne pastebėjo monetos blizgesį, galiausiai jie rado kai ką daug vertingesnio, praneša „El País“.

Pastebėję blizgesį, vyras priplaukė patyrinėti iš arčiau ir pamatė, kad moneta „buvo mažoje skylutėje, tarsi siaurame kaklelyje“, – ispanų dienraščiui pasakojo L.L. Pardo. Nuvalęs monetą, vyras pamatė, kad ant jos yra „senovinis atvaizdas, panašus į graikišką ar romėnišką veidą“. Suintriguoti L.L. Pardo ir C.G. Alcalá sugrįžo su šveicarišku peiliuku, ir pasinaudoję jo kamščiatraukiu, iš viso ištraukė aštuonias monetas.

Apstulbinti radinio, nardytojai kitą dieną apie jį pranešė valdžios institucijoms. „Paėmėme aštuonias rastas monetas ir įdėjome jas į stiklinį indą su jūros vandeniu“, – pasakojo L.L. Pardo. Netrukus Alikantės universiteto, Soler Blasco archeologijos ir etnologijos muziejaus bei Ispanijos civilinės gvardijos specialiosios povandeninės brigados archeologų komanda, bendradarbiaudama su Chavėjos (isp. Xàbia) miesto taryba sutelkė bendras pajėgas, kad ištrauktų ir ištirtų lobį.

 

Padedami archeologų, jie nustatė, kad duobėje buvo didžiulė krūva, sudaryta iš mažiausiai 53 auksinių monetų, datuojamų 364-408 metais – laikais, kai Vakarų Romos imperija išgyveno nuosmukį. Kiekviena moneta sveria apie 4,5 gramo.

Monetos buvo taip gerai išsilaikiusios, kad archeologai galėjo lengvai perskaityti ant jų esančius užrašus ir įdentifikuoti pavaizduotus Romos imperatorius: Valentinianą I (ant trijų monetų), Valentinianą II (ant septynių monetų), Teodosijų I (ant 15 monetų), Arkadijų (ant 17 monetų), Honorijų (ant 10 monetų) ir dar vieną neidentifikuotą monetą, teigiama Alikantės universiteto pranešime. Į lobį taip pat pateko trys vinys, greičiausiai pagamintos iš vario, ir sunykusios švino liekanos, kurios galėjo būti jūrinės skrynios, kurioje ir buvo saugomi turtai, dalimi.

 

Šis lobis yra viena didžiausių žinomų romėnų auksinių monetų kolekcijų Europoje, pranešime teigia Alikantės universiteto senovės istorijos profesorius, Archeologijos ir istorinio paveldo instituto tyrėjas ir komandos, padėjusios rasti lobį, vadovas Jaime Molina Vidalas. Monetos taip pat yra tikras informacijos lobynas ir gali nemažai atskleisti apie paskutinį Vakarų Romos imperijos etapą prieš jai žlungant, sako archeologas.

395 mūsų eros metais Romos imperija suskilo į dvi dalis: Vakarų Romos imperiją su sostine Roma ir Rytų Romos – arba Bizantijos – imperiją su sostine Konstantinopoliu (dabartinis Stambulas).

Galbūt šios monetos buvo sąmoningai paslėptos per žiaurias kovas dėl valdžios, kurios vyko paskutiniuoju Vakarų Romos imperijos gyvavimo laikotarpiu. Tuo metu barbarai – tokios gentys kaip germanai svebai ir vandalai bei Irano klajokliai alanai – atvyko į Hispaniją (taip romėnai vadino Pirėnų pusiasalį) ir apie 409 m. atėmė valdžią iš romėnų, teigiama pranešime.

 

„Auksinių monetų lobiai nėra dažni“, – sako J.M. Vidalas ir priduria, kad Portitksolio įlankoje, kurioje ir buvo rastas lobis, stodavo laivai, išplaukiantys iš Romos Iberijos provincijų, prieš plaukdami į Balearų salas, kurioms priklauso dabartinės Maljorka ir Ibiza, o tada – į Romą. Atsižvelgiant į tai, kad archeologai nerado įrodymų apie netoliese nuskendusį laivą, gali būti, kad kažkas tyčia užkasė lobį šioje vietoje, galbūt norėdamas jį paslėpti nuo barbarų – greičiausiai alanų.

„Šis radinys mums byloja apie baimės kontekstą, apie besibaigiantį Romos imperijos pasaulį“, – teigia J.M. Vidalas.

Ligšiolinis monetų tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad aukso lobis priklausė turtingam žemvaldžiui, nes IV ir V a. „miestai merdėjo, o valdžia persikėlė į dideles romėnų vilas, į kaimą“, – „El País“ teigė archeologas.

 

„Prekyba buvo apmirusi, o gerovės šaltiniais buvo tapęs žemės ūkis ir gyvulininkystė“, – sakė jis. Barbarams žygiuojant pirmyn, galbūt vienas iš žemės savininkų surinko auksines monetas, kurios necirkuliavo kaip įprasti pinigai, bet buvo kaupiamos šeimose kaip turto ženklas, ir skrynioje užkasė jas įlankoje. „Ir tada tikriausiai mirė – nes nebegrįžo pasiimti“, – sako J.M. Vidalas.

Kai monetos bus galutinai ištirtos, jos bus eksponuojamos Blasco archeologijos ir etnografijos muziejuje Chavėjos mieste. Tuo tarpu Valensijos vyriausybė skyrė 17 800 eurų povandeninės archeologijos kasinėjimams šioje vietovėje – jei netoliese būtų užkasta daugiau lobių. Anksčiau Portitksolio įlankoje buvo rasta kitų radinių – tarp jų inkarų, amforų, keramikos ir metalo liekanų – bei su senovės laivyba susijusių artefaktų.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(17)
(2)
(15)

Komentarai ()