„Brexito“ padariniai: JK atvėria kelią genetiškai redaguotam maistui - sprendimas kelia diskusijas (5)
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketina sušvelninti redaguotų genomų kultūrų reglamentavimą, kad juos būtų galima auginti komerciniais tikslais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pokyčiai galimi, nes Jungtinė Karalystė nebeturi laikytis Europos Sąjungos taisyklių, kurios yra griežčiausios pasaulyje.
Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos vyriausybės galės nuspręsti, ar priimti pakeitimus, ar jų atsisakyti.
Maistingumas ir derlingumas
Genų redaguoti (GE) augalai pasižymi daug paprastesnėmis genetinėmis permainomis nei vadinamieji genetiškai modifikuoti (GM) augalai. Į genetiškai redaguotus pasėlius dažnai įterpiami papildomi genai, kartais iš visiškai kitos rūšies, o kai kuriais atvejais įterpiama gyvūnų DNR.
Tuo tarpu genetiškai modifikuotiems augalams dažnai tiesiog išpjaunami genai ir per kelis mėnesius sukuriamos naujos veislės, kurios taip pat galėjo būti sukurtos tradiciniu kryžminimo būdu, tačiau per kelerius metus.
Mokslininkai tiki, kad genų redagavimo metodu galima sukurti maistingesnius ir derlingesnius vaisius, daržoves ir javus, taip pat atsparesnes veisles, galinčias atlaikyti klimato kaitos sukeltus ekstremalius orus.
Pagal Europos Sąjungos taisykles reikalaujama, kad su genetiškai modifikuotais augalais būtų elgiamasi taip pat, kaip ir su genetiškai redaguotais augalais. Pagal šias taisykles per kelerius metus turi būti atlikti lauko bandymai ir išsamūs maisto saugos tyrimai.
Per daug brangu?
Biotechnologijų bendrovės mano, kad toks metodas yra pernelyg sudėtingas ir brangus, todėl Europos Sąjungoje genetiškai pakeistos kultūros nėra kuriamos.
JK vyriausybės planas prasideda nuo įstatymų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotus ir genetiškai redaguotus pasėlius, atskyrimo.
Pirmiausia dar šiais metais bus priimti teisės aktai, pagal kuriuos mokslininkams nebereikės prašyti licencijos, kad jie galėtų po atviru dangumi atlikti bandymus su genetiškai redaguotais augalais, kurie galėjo būti išauginti tradicinio kryžminimo būdu.
Šiuo metu leidimų išdavimo procesas gali užtrukti iki dviejų mėnesių ir kainuoti kelis tūkstančius svarų sterlingų.
Svarbesni pokyčiai įvyks kitais metais, kai bus priimti teisės aktai, leidžiantys paprastus genetiškai redaguotus pasėlius reglamentuoti taip pat, kaip ir bet kurią kitą naują komercinės plėtros veislę.
Šią žinią palankiai įvertino daugelis šioje srityje dirbančių mokslininkų.
Profesorė Helen Sang dirba Roslino institute Edinburge, kur mokslininkai sukūrė genų redaguotas kiaules, atsparias tam tikrai plaučių ligai.
„Trečiadienio pranešimas yra pirmas žingsnis mažinant nereikalingas ir nemoksliškas reguliavimo kliūtis, trukdančias naudoti pažangius veisimo metodus, kurie yra tikslingi, leidžiantys atlikti konkrečius genetinius pokyčius“, – BBC sakė ji.
„Priėmus proporcingesnį ir palankesnį požiūrį į reguliavimą, atsiras daugiau galimybių tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje, vidaus investicijoms ir technologijomis pagrįstam eksportui, o tai bus didelis postūmis Jungtinės Karalystės mokslui.“
Tačiau yra ir tokių, kurie šią naujovę vertina skeptiškai, dėl standartų, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, susilpninimų.