Į dienos šviesą lenda bjaurioji kriptovaliutų kasėjų pusė: išsiaiškino, kokią žalą aplinkai daro tokia jų veikla - ar situacija pasikeis? (14)
Kriptovaliutos į skaitmeninį pasaulį įsiveržė su trenksmu: daugiau nei milijonas jomis susidomėjusiųjų savo kompiuterius (nepriklausomai nuo dydžio ir galios) pavertė „Bitcoin“, „Ethereum“ ir daugybės kitų kasyklomis. Dabar į dienos šviesą išlindo paslėpta kriptovaliutų sandorių kaina, skelbia iflscience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas sandoris bitkoinais sukuria 272 gramus elektroninių atliekų – maždaug tiek svertų du į šiukšlių dėžę išmesti „iPhone“ išmanieji. Jeigu atsižvelgtume į faktą, kiek tokių sandorių padaroma per metus, būtų galima daryti prielaidą, jog bitkoinai per metus sugeneruoja apie 30,7 metrinių tonų elektroninių atliekų.
Tyrimo išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „Resources, Conservation and Recycling“. Bitkoinų kasyba – procesas, kurio metu bitkoinas ar kita kriptovaliuta atsiduria cirkuliacijoje, be to, tai ir sandorių kriptovaliutomis patvirtinimo būdas. Norėdami tai padaryti, individai privalo įdarbinti savo kompiuterius sudėtingoms matematinėms problemoms spręsti. Jeigu pasiseka tą padaryti, prie „blokų grandinės“ prisideda vis naujas blokas, ir pradeda cirkuliuoti numatytas kiekis kriptopinigų. Įsivaizduokite, jog tai tarsi sąrašas, kuris po kiekvieno sandorio vis ilgėja ir ilgėja.
Kuo galingesnis kasybai naudodamas kompiuteris, tuo daugiau energijos jis suvartoja. Siekiant maksimalaus pelno, tokios kasyklos veikia po 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę, o tam reikia daug elektros ir galingų vaizdo plokščių. Kartais naudojami specializuoti mikroschemų rinkiniai (ASIC), atsiranda ir vis naujų kasyklų formatų, pavyzdžiui, vienai sistemai pasitelkiami šimtai grafikos plokščių. Abiem atvejais reikia daug energijos tiek kasyklų veiklai, tiek aušinimo sistemoms.
Naujo tyrimo autoriai pasidomėjo bitkoinų kasybos kaina aplinkai. Suskaičiuota, jog šiuo metu kriptovaliutų kasybai sunaudojama daugiau elektros nei kad reikalinga patenkinti Filipinų poreikius.
Jau nekalbant apie elektros sąnaudas, ši kasyba generuoja ir elektroninių atliekų. Elektroninės atliekos – tai ir toksiškos cheminės medžiagos, prasiskverbiančios į dirvos ir vandens sistemas, ir prastas elektroninės technikos perdirbimas ir bet kokia kita nebetinkamų naudoti prietaisų žala aplinkai.
Remiantis ekspertų skaičiavimais, elektroninės atliekos, sugeneruotos bitkoinų ir jų konkurentų, prilygsta Nyderlandų išmetamam kiekiui, tik bėda ta, kad tie ir taip bauginantys skaičiai realybėje gali būti dar labiau bauginantys.
Šiuo metu bitkoinas išgyvena ne pačius geriausius laikus, vos per kelias dienas jo vertė sumenko 10 proc. Visgi viliamasi, kad jau greitai kainos vėl sugrįš prie 2021 metų pradžioje fiksuoto piko, o tada, remiantis ekspertų simuliacijomis, elektroninių atliekų kiekis padvigubės iki 64,4 kilotonų. Nuo kriptovaliutos kasybos kenčia ne tik aplinka – su rimtomis problemomis susiduria tie, kam prireikia puslaidininių, nors kriptovaliutų kasyba ir nėra vienintelė to priežastis.
Ar ši situacija pasikeis? Nors kitos kriptovaliutos perėjo prie „Proof of Stake“ sistemos, kuri leidžia sunaudoti žymiai mažiau elektros nei „Proof of Work“ protokolas, bitkoinai ir toliau lieka prie pastarojo, ir apie ketinimus kažką keisti nekalbama. Kai kurie ekspertai prognozuoja, jog vieną dieną ši valiuta pereis prie „Proof of Stake“, tačiau kol kas paprasčiausiai stebi, kaip seksis šį sprendimą jau priėmusioms kriptovaliutoms.