Miegojimas mikrogravitacijos sąlygomis kelia iššūkių. Besvorėje aplinkoje Tarptautinės kosminės stoties astronautai negali tiesiog atsigulti ir miegoti – kadangi šioje erdvėje nėra nei „viršaus“, nei „apačios“. Todėl astronautų lovomis tampa „miego stotys“ – asmeninės miego kameros, maždaug telefono būdelės dydžio.

Šios miego stotys turi:

• Miegmaišį
• Pagalvę
• Lempą
• Orlaidę
• Asmeninį nešiojamąjį kompiuterį
• Vietą asmeniniams daiktams susidėti

Įgulos nariai, kurie nori miegoti ne savo miego skyriuose, gali prisitvirtinti savo miegmaišį prie grindų, lubų ar sienos (kosminėje stotyje didelio skirtumo tarp šių dalių nėra). Kad išvengtų triukšmo ir šviesos , kosmose dirbantys žmonės įprastai jie naudoja ausų kamštukus ir miego kaukę.

Kosmose miegojimas ant grindų yra toks pat „patogus“, kaip ir miegojimas ant sienos – erdvėje, kurioje nėra gravitacijos, nėra skirtumo, kur miegoti. Bet kadangi astronautai yra įpratę Žemėje miegoti ant čiužinio, jų miegmaišiai turi kietą pagalvę.

Nors astronautams leidžiama kasdien miegoti po 8,5 valandos, dauguma jų teigia, kad pilnam poilsiui užtenka 6 valandų miego. Kai kurie specialistai mano, kad aplinkoje be gravitacijos kūnas pavargsta lėčiau – raumenys neturi dirbti taip stipriai, kaip Žemėje.

Tačiau triukšmas Tarptautinėje kosminėje stotyje sudaro prastas sąlygas geram nakties poilsiui. Būtent dėl šios priežasties astronautai miegodami į ausis įsikiša ausų kamštukus.

Skriedami aplink Žemę, per 24 valandų ciklą astronautai mato 16 saulėtekių ir 16 saulėlydžių. Nors saulėtekis kas 90 minučių gali pasirodyti kaip neįtikėtina patirtis, tai apsunkina astronautų pastangas palaikyti reguliarų miego ciklą. Kad pavyktų tai padaryti, astronautai naudoja Grinvičo laiką: ši laiko zona suteikia kompromisą tarp misijų valdymo centrų Hjustone ir Maskvoje.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()