Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Jungtinės Valstijos turėjo didelį planą atominėmis bombomis išsprogdinti dalį Amerikos. Techniškai, tai vis dar daroma.

XX amžiaus viduryje branduoliniai ginklai įgijo šiek tiek prastą reputaciją, o tai nenuostabu, nes jie buvo suprojektuoti nužudyti milijonus žmonių, o JAV vyriausybė vis netyčia pamesdavo branduolines bombas (dažniausiai per jas gabenančių karinių orlaivių aviakatastrofas).

Federalinė vyriausybė tai žinojo ir norėjo „pabrėžti taikius branduolinių sprogmenų panaudojimo būdus ir taip sukurti pasaulinės nuomonės atmosferą, palankesnę ginklų kūrimui ir bandymams“.

Jie pavadino šią operaciją „Plowshare“, po biblinės istorijos, kurioje kalavijai buvo išlydyti ir paversti plūgais. Vykdydami šį projektą, JAV kariškiai nusprendė subombarduoti Aliaską.

Idėja, pavadinta „Project Chariot“, buvo panaudoti branduolinius ginklus sukuriant uostą Thompsono kyšulio regione Aliaskoje. Taigi, 1958 m. daktaras Edwardas Telleris (dar žinomas kaip „vandenilio bombos tėvas“) ir Radiacinės laboratorijos direktorius rekomendavo Atominės energijos komisijai panaudoti 2,4 megatonos bombą, kad būtų galima iškasti milžinišką dirbtinę įlanką uostui.

Taigi, kodėl tai neįvyko?

Kelerius metus vyriausybė tiesiog nesakė apie planą netoliese esančios Point Hope vietos gyventojams, nors juos labai paveiktų žvejybos vandenų užterštumas ir galimas branduolinių dalelių iškritimas.

Kai 1960 m. jie apie tai sužinojo, nebuvo patenkinti. Nepaisant patikinimų, kad bandymai Bikinio atole paliko žuvis saugias vartoti (iš tikrųjų jis vis dar yra radioaktyvesnis nei Černobylis), vietiniai Point Hope gyventojai buvo susirūpinę dėl jų medžioklės plotų, taip pat dėl ​​spinduliuotės, po kurios gali prireikti evakuacijos.

Be vietinių gyventojų prieštaravimų, nebuvo nustatyta praktinio tokio uosto naudojimo būtinumo. Aplinkos tyrimai parodė, kad siūlomo sprogimo sukelta radioaktyvi tarša gali neigiamai paveikti vietos žmonių sveikatą ir saugumą.

Tyrimų metu buvo pastebėta, kad spinduliuotė, sklindanti iš viso pasaulio, neįprastai efektyviai patekdavo į maisto grandines Arktyje – nuo kerpių iki šiaurės elnių (karibų) (mintančių kerpėmis) ir žmonių (kuriems karibu buvo pagrindinis maisto šaltinis).

Nors sprogimas niekada neįvyko, vieta buvo radioaktyviai užteršta eksperimentu, kurio metu buvo įvertintas radioaktyviosios išmestos medžiagos poveikis vandens šaltiniams.

Didėjant vietinių gyventojų ir mokslininkų spaudimui – kurie ne tik manė, kad tai bloga idėja, galinti sukelti nenuspėjamą branduolinę taršą, bet ir sunku nuspėti, ar tai iš tikrųjų įvykdys įlankos iškasimo užduotį, kaip norėta – projektas galiausiai buvo pristabdytas, bet neatšauktas.

Taip, o ne oficialiai nutraukti planą ir pripažinti, kad branduolinis ginklas, iš esmės, yra kvailas sumanymas, vyriausybė paskelbė, kad idėja bus „sustabdyta“ arba laikinai sustabdyta. Taigi, bent jau oficialiai, JAV vis dar turi planą subombarduoti gabalą Amerikos.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

IFS Science!

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()