Senovės jūrų pabaisa buvo vienas didžiausių nariuotakojų žemėje: „tai tarsi nepavykęs mutacijos eksperimentas“ ()
Puikiai išsilaikiusi 480 milijonų metų senumo jūros monstro fosilija padeda mokslininkams suprasti nariuotakojų evoliuciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ypatinga anatomija
Anomalokarididas (Aegirocassis benmoulae) – maitinosi planktonu ir gyveno ankstyvojo ordoviko laikotarpiu maždaug prieš 480 mln. metų. Šis gyvūnas buvo apie 2 metrų ilgio ir yra vienas didžiausių kada nors gyvenusių nariuotakojų.
Šis padaras turi ne vieną, o du kojų komplektus kiekviename kūno segmente, o tai rodo, kad jis yra šiuolaikinių nariuotakojų, kuriems priklauso voragyviai, vabzdžiai ir vėžiagyviai, protėvis.
Nepaisant savo dydžio, A.benmoulae buvo švelnus milžinas, sakė paleontologijos docentas Johnas Patersonas.
„Jo maitinimosi ataugos buvo skirtos planktonui filtruoti, o ne grobiui griebti“, – „Live Science“ sakė jis. „Tai prieštarauja senesnėms [anomalokaridų] rūšims, kai kurios iš jų, kaip aiškinama, buvo savo laikmečio aukščiausio lygio plėšrūnės.“
Mokslininkai anomalokaridų anatomiją tyrinėjo nuo XIX a., tačiau naujieji atradimai yra pirmieji, kuriuose atkreiptas dėmesys į antrąjį gyvūno galūnių komplektą.
Tyrėjai teigia, kad šių gyvūnų anatomija ypatinga.
„Mėgstu apibūdinti anomalokaridides kaip tarsi nepavykusį mutacijos eksperimentą“, – „Live Science“ sakė J.Patersonas. Jo teigimu, gyvūnas atrodo kaip krevetės-maldikės, sepijos ir banginio banginio su balandomis mišrūnas.
„Galva labai panaši į banginio, nes yra gana didelė ir pailga, o apačioje yra ilgi, į šerius panašūs prielipai“, – sakė jis. „Kūnas yra segmentuotas, kaip ir daugumos nariuotakojų, pavyzdžiui, krevečių ir omarų, o išilgai šonų išsidėsčiusios plaštakos primena šiuolaikinių galvakojų, pavyzdžiui, sepijų, pelekus, kurie padeda plaukti.“