Pirmas toks atvejis istorijoje: brangakmenyje aptiko senovinės gyvybės pėdsakus ()
Remiantis nauju tyrimu, 2,5 mlrd. metų senumo rubine iš Grenlandijos užfiksuoti senovinės gyvybės pėdsakai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Seniausi planetos rubinai – spindintys raudoni brangakmeniai, sudaryti iš skaidraus raudono mineralo, vadinamo korundu – randami Grenlandijoje. Ieškodami rubinų Šiaurės Atlanto kratone pietų Grenlandijoje (kratonas – stambi konsoliduota ir mažai kintanti Žemės plutos dalis), mokslininkų grupė aptiko staigmeną – grafitą, gryną anglies formą, kuri gali būti senovinės mikrobinės gyvybės liekanomis.
„Šiame rubine esantis grafitas yra tikrai unikalus, – sako Vaterlo universiteto (Ontarijas, Kanada) Žemės ir aplinkos mokslų profesorius Chrisas Yakymchukas. – Tai pirmas kartas, kai matome senovinės gyvybės pėdsakus rubine“.
Išnagrinėjusi grafito sudėtyje esančių skirtingų anglies izotopų (atmainų) santykį, mokslininkų komanda padarė išvadą, kad grafitas yra kilęs iš senovinės gyvybės formos, teigiama pranešime. Daugiau kaip 98 proc. planetoje esančios anglies masė prilygsta 12 atominės masės vienetų, tačiau kai kurie anglies atomai būna sunkesni – jų masė siekia 13 arba 14 atominės masės vienetų.
„Gyvąją medžiagą dažniausiai sudaro lengvesni anglies atomai, nes jiems įsiterpti į ląsteles reikia mažiau energijos, – aiškina C.Yakymchukas. – Remdamiesi padidėjusiu anglies-12 kiekiu šiame grafite, padarėme išvadą, kad anglies atomai kadaise priklausė senovinei gyvybei, greičiausiai mikroorganizmams – pavyzdžiui, cianobakterijoms“.
Tuo metu, kai šios senovinės bakterijos (tikriausiai) gyveno, mūsų planetoje dar nebuvo daug deguonies – sudėtingai gyvybei būtino elemento – todėl vienintelė gyvybė, kuri galėjo egzistuoti, buvo mažyčiai mikrobai ir dumbliai. Manoma, kad cianobakterijos buvo vienos pirmųjų gyvybės formų Žemėje, ir per milijardus metų keisdamos Saulės šviesą į cheminę energiją, jos palaipsniui gamino deguonį, būtiną sudėtingai gyvybei ilgainiui išsivystyti.
Tačiau nors ir įspūdingai senas, šis grafito turintis rubinas vargu ar yra seniausias iki šiol rastas gyvybės pėdsakas. Tiesą sakant, yra daugybė tyrimų, dėl kurių karštai diskutuojama, teigiančių, kad yra rasta gyvybės pėdsakų, kuriems daugiau nei 3 mlrd. metų.
Tačiau tai pirmas kartas, kai senovinė gyvybė rasta rubino viduje. „Grafito buvimas taip pat suteikia mums daugiau užuominų, leidžiančių nustatyti, kaip šioje vietoje susiformavo rubinai, ko neįmanoma padaryti tiesiogiai pagal rubino spalvą ir cheminę sudėtį“, – teigia C.Yakymchukas.
Pasirodo, kad gyvybė galėjo būti slaptu rubinų susidarymo ingredientas.
Tyrimo metu nustatyta, kad grafitas pakeitė uolienų cheminę sudėtį, sudarydamas tinkamas sąlygas formuotis rubinams. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnalo „Ore Geology Reviews“ lapkričio mėnesio numeryje.
Parengta pagal „Live science“.
