Pažangi ateivių civilizacija gali egzistuoti kamuoliniuose spiečiuose: tarpžvaigždinis ryšys užtruktų vos parą (4)
Galbūt gyvename netinkamoje galaktikos dalyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitose Paukščių Tako vietose didžiulės senovės žvaigždžių populiacijų grupės yra susitelkusios į tankius elipsoidinius regionus, vadinamus kamuoliniais spiečiais.
Šiuose labai tankiuose žvaigždžių telkiniuose nėra naujų žvaigždžių ar supernovų, tačiau įrodymai sako, kad šie kamuoliniai spiečiai gali būti gausūs planetų.
Ir jei taip yra, bet kokios pažangios ateivių civilizacijos, besivystančios kamuolinių spiečių viduje, turėtų neabejotiną pranašumą, kai ateis laikas suformuoti tarpžvaigždinę visuomenę, nes atstumai tarp žvaigždžių šiuose regionuose būtų daug mažesni nei mūsų galaktikos kaimynystėje.
Ir tai gali žymiai palengvinti tarpžvaigždinį ryšį bei keliones, kas leistų besikuriančiai „ateivių federacijai“ laimėti konkurencinę kovą prieš civilizacijas, „užrakintas“ galaktikos diskuose (kaip mūsų).
Tačiau kol kas nesikraukite lagaminų. Netoliese esančių saulės sistemų artumas taip pat gali reikšti pražūtį bet kuriai klestinčiai ateivių civilizacijai, gyvenančiai planetoje kamuolinio spiečiaus viduje.
Turėtų keletą ryškių pranašumų
Kamuoliniai spiečiai turi keletą seniausių žinomoje visatoje randamų saulės sistemų. Jose gali būti nuo 100 000 iki 1 milijono žvaigždžių neįtikėtinai tankiuose rutulio formos regionuose, o maždaug 150 kamuolinių spiečių mūsų Paukščių Take gali būti mažiausiai 10 milijardų metų senumo, rodo tyrimas.
Tyrėjai svarstė galimybę, kad tokiose senovės sistemose yra planetų, galinčių palaikyti ne tik protingą gyvybę, bet ir pažangias civilizacijas. „Tokios civilizacijos būtų panardintos į tokią tankią žvaigždžių aplinką, kad atstumai tarp žvaigždžių gali būti tokie maži, kaip šimtai ar tūkstančiai astronominių vienetų: nuo tūkstančių iki šimtų kartų mažesni už įprastus tarpžvaigždinius atstumus Paukščių Tako diske, kuriame yra Saulė“, – svarsto tyrėjai.
Astronominis vienetas – ne SI sistemos ilgio matas, lygus vidutiniam atstumui tarp Saulės ir Žemės. Užtrunka maždaug aštuonias minutes, kol mūsų saulės šviesa mus pasiekia.
Mūsų artimiausia kaimynė – Kentauro Alfa sistema, yra maždaug už keturių šviesmečių, o tai reiškia, kad jos šviesa pasiekia Žemę maždaug po ketverių metų.
Naujausi tyrimai rodo, kad ten gali būti gyvenamų planetų, ir nors šiose egzoplanetose tikriausiai nėra protingos ateivių gyvybės, bet kokių planetų įsikūrimas net šioje artimiausioje kaimyninėje Saulės sistemoje susiduria su iš pažiūros neįveikiama tarpžvaigždinio ryšio problema (siųsdami žinutę hipotetiniams naujakuriams atsakymo lauktume net 8 metus).
Paaukotų vieną ateivių civilizaciją, kad išsaugotų kolektyvą
Tačiau kamuoliniame spiečiuje panašią situaciją tarp dviejų gretimų žvaigždžių būtų daug lengviau įveikti. Esant tik šimtus kartų didesniam atstumui nei yra tarp Žemės ir Saulės, žinutės, siunčiamos tarp kaimyninių žvaigždžių kamuoliniame spiečiuje, gali turėti neįtikėtinai trumpą atsakymo laukimo laiką – 1600 minučių.
Maždaug 27 valandos, tai vos daugiau nei viena Žemės diena.
Tai itin idealus atvejis, nes, remiantis tyrimu, daugeliu atvejų tarpžvaigždiniam ryšiui prireiktų kelių savaičių ar mėnesių.
Tačiau abipusis gretimų žvaigždžių artumas kamuoliniuose spiečiuose taip pat gali suteikti aiškų pranašumą ateivių civilizacijų gebėjimui išgyventi katastrofiško išnykimo atveju, apie kurį mėgsta kalbėti Elonas Muskas, nes joms teks įveikti mažesnį atstumą, kad įsikurtų kituose pasauliuose.
Tačiau per daug nesijaudinkite. Statistinė tikimybė, kad visa „ateivių federacija“ išnyks, gali sumažėti iki beveik nulio. Tačiau kiekvienoje atskiroje saulės sistemoje daug didesnė tikimybė patirti chaotiškus ir destruktyvius periodus, nes gravitacinės anomalijos iš gretimų saulės sistemų gali pasiųsti apokaliptinius asteroidus.
Tai labai įdomus tyrimas, atveriantis daug galimybių čia aptarti tokius dalykus kaip rūšies evoliuciją ir pažangias ateivių civilizacijas. Tačiau mūsų egzoplanetų medžioklės teleskopai vieną dieną gali pastebėti, kad šiuose senovės žvaigždžių populiacijų grupėse vyksta kažkas neapsakomai keliančio baimę. Darant prielaidą, kad kas nors yra namuose.
