Dažnai persivalgote ir nejaučiate saiko? Smegenų ląsteles ištyrę mokslininkai pateikė atsakymą, kodėl taip elgiatės  ()

Valgymas – vienas iš didžiausių ir lengviausiai prieinamų gyvenimo malonumų, o persivalgymas, niekam ne paslaptis, – viena iš opiausių šiandieninės visuomenės problemų, ypač išsivysčiusiose šalyse, kuriose maisto netrūksta, skelbia scitechdaily.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2019 metais Vašingtono universiteto medicinos mokyklos „Stuber Lab“ mokslininkams pavyko išsiaiškinti, jog nutukimu sergančių pelių organizme aktyvuojamos tam tikros ląstelės, blokuojančios apie sotumą pranešiančius signalus. Dabar apie mįslingą šių ląstelių vaidmenį akademikams pavyko sužinoti šiek tiek daugiau.

Specializuotame leidinyje „Neuron“ skelbiamas naujas tyrimas: mokslininkai analizavo glutamatą (tai svarbiausias organizmo neuromediatorius, pernešantis nervinius impulsus) išskiriančius neuronus pelių organizme. Šios ląstelės aptinkamos galvos smegenų pagumburio srityje, kuris laikomas motyvuotos elgsenos, įskaitant ir maitinimąsi, reguliacijos centru.

Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad minėtieji neuronai komunikuoja su dviem skirtingais smegenų regionais: pupelės formos smegenų sritimi, dar vadinama vadelėmis (habenula), atliekančia labai svarbų vaidmenį depresijos patofiziologijoje, ir ventraline smegenų dangalo sritimi, geriausiai žinoma dėl svarbaus vaidmens motyvacijos, atlygio ir priklausomybės schemose.

„Mums pavyko išsiaiškinti, kad minėtosios ląstelės nėra monolitinė grupė, ją sudaro skirtingos ląstelės, ir tos skirtingos ląstelės daro skirtingus dalykus“, – paaiškino „The Stuber Lab“ vadovas Garrettas Stuberis, anesteziologijos, skausmo medicinos ir farmakologijos profesorius. Jis dirba Vašingtono universiteto priklausomybių, skausmo ir emocijų neurobiologijos centre ir yra vienas iš šio tyrimo autorių. Tyrimo vadovas – anesteziologijos ir skausmo medicinos instruktorius Markas Rossi.

Šis tyrimas – dar vienas žingsnis, siekiant geriau suprasti, koks smegenų neuroninių grandinių vaidmuo valgymo sutrikimuose.

„The Stuber Lab“ analizuoja pagrindinių ląstelių grupių smegenų atlygio neuroninėse grandinėse funkcijas ir bando apibrėžti jų vaidmenį esant priklausomybei ir sergant psichikos ligomis. Tai labai svarbu ieškant tinkamo gydymo. Vienas iš svarbiausių klausimų, ar tos ląstelės gali pasiduoti vaistų poveikiui nepažeidžiant kitų smegenų dalių.

 

Vienas pastarųjų tyrimų sistemiškai analizavo pagumburyje esančius glutamatą išskiriančius neuronus. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad, kai pelės gauna maisto, neuronai, esantys smegenų vadelėse, tampa žymiai jautresni nei ventralinėje smegenų dangalo srityje esantys, o tai leidžia daryti išvadą, kad šių neuronų vaidmuo reguliuojant sotumo jausmą yra svarbesnis.

Mokslininkai taip pat domėjosi hormonų leptino ir grelino įtaka tam, kaip ir kiek mes valgome. Tiek leptinas, tiek grelinas koreguoti asmens elgseną per savo įtaką mezolimpinei dopamino sistemai – pagrindiniam smegenyse esančio atlygio kelio komponentui.

 

Apie tai, kaip šie hormonai veikia smegenų pagumburį, žinota labai nedaug. Tyrimą vykdė ekspertai išsiaiškino, kad leptinas slopina neuronus, nusitaikančius į smegenų sritį LHb ir suaktyvina neuronus, dirbančius su ventraline smegenų dangalo sritimi. Grelino poveikis priešingas.

Tyrimo išvadose akcentuojama, kad smegenų neuronų grandinės, kontroliuojančios maitinimąsi, bent iš dalies persidengia su smegenų neuronų grandinėmis, susijusiomis su priklausomybe nuo narkotikų.

Šis mokslinis darbas – dar vienas, skirtas smegenų vaidmeniui sergant nutikimu, kurį Pasaulio sveikatos organizacija vadina pasauline epidemija. Remiantis naujausiais Ligų kontrolės ir prevencijos centrų pateikiamais duomenimis, net 16 JAV valstijų nutukimu serga 35 proc. ar daugiau gyventojų. Keturiose valstijose – Delavere, Ajovoje, Ohajuje ir Teksase – per metus užfiksuotas drastiškas šios problemos augimas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()