Mokslininkai atrado aukso vidurį: einantys miegoti tokiu laiku išvengia širdies ligų (3)
Įprotis į lovą įsiropšti tarp 10 ir 11 valandos vakaro yra susijęs su mažesne širdies ligų rizika, rodo naujas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laikas, kada einate miegoti gali turėti įtakos jūsų širdies sveikatai. Tyrėjai mano radę aukso viduriuką – sveikiausia užmigti tarp 10 ir 11 valandos vakaro.
Ši išvada remiasi daugiau nei 88 tūkst. suaugusiųjų įpročių ir sveikatos analizės rezultatais. Tyrėjai stebėjimus vykdė net šešerius metus. Paaiškėjo, kad žmonės einantys miegoti tarp 11 ir 12 valandos vakaro turi 12 proc. didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nei užmiegantys valanda anksčiau.
Užmiegantys po vidurnakčio turi net 25 proc. didesnę širdies ligų riziką. Tiesa, pasirodo, kad žalingas gali būti ir per ankstyvas miegas. Tyrėjai pastebėjo, kad dar prieš 10 val. vakaro užmiegantys žmonės širdies ligomis serga 24 proc. dažniau.
Tyrimo rezultatai šią savaitę paskelbti internetiniame mokslo žurnale „European Heart Journal: Digital Health“.
„Kūnas turi 24 valandų vidinį laikrodį, taip vadinamą cirkadinį ritmą, kuris padeda reguliuoti fizines ir protines funkcijas“, – pranešime teigia neurologas Davidas Plansas, tyrimo bendraautorius ir Londono sveikatos technologijų bendrovės „Huma“ tyrimų vadovas.
„Nors, remiantis mūsų tyrimu, negalima daryti išvados dėl priežastinio ryšio, rezultatai rodo, kad ankstyva arba vėlyva miego pradžia gali išbalansuoti kūno laikrodį ir turėti neigiamų pasekmių širdies ir kraujagyslių sveikatai“, – tvirtino D.Plansas.
Norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką širdies sveikatai turi laikas, kuriuo gulamės į lovą, D.Plansas ir kolegos pasinaudojo Jungtinės Karalystės Biobanko duomenų baze.
Tyrėjai stebėjo 88 926 suaugusiuosius, kurių vidutinis amžius – 61 metai. Jie septynias dienas ant riešų nešiojo akselerometrus (prietaisus, fiksuojančius, kada žmogus juda). Remdamiesi akselerometro duomenimis, mokslininkai nustatė tyrimo dalyvių miego pradžios ir pabudimo laiką.
Per beveik šešerius metus 3 172 savanorių (3,6 proc.) patyrė širdies ir kraujagyslių sveikatos sutrikimų, tokių kaip insultas, širdies smūgis ar širdies nepakankamumas – daugiausia šių incidentų fiksuota tarp žmonių, ėjusių miegoti apie vidurnaktį ar vėliau, o mažiausiai – tarp tų, kurie užmigo nuo 10 iki 11 val. vakaro.
Net atsižvelgus į gausybę veiksnių – amžių, lytį, miego trukmę, miego nereguliarumą, anksti ar vėlai žmogus pabunda, žalingus įpročius, kūno masės indeksą, diabetą, kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir socialinę ir ekonominę būklę – reguliarus užmigimas vidurnaktį ar vėliau vis dar buvo susijęs su didžiausia padidėjusia širdies ligų rizika.
Naujasis tyrimas „sustiprina mūsų žinias apie tai, kad miego įpročiai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys“, – sakė daktarė Francoise Marvel, Johno Hopkinso skaitmeninės sveikatos laboratorijos Baltimorėje (JAV) direktorė.
„Tačiau turime pripažinti didelę mūsų turimų žinių spragą: šiuo metu nėra įrodymų, kad pagerinus miegą bus veiksmingai sumažintas širdies ir kraujagyslių reiškinių, tokių kaip širdies smūgis ir insultas, skaičius.
Parengta pagal NBC news
