Kaip sovietai masiškai kopijavo vakarietiškus automobilius – nuo „Packard“ limuzinų ir „Opel Kadett“, iki legendinio „žiguliuko“ (Foto, Video) (9)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1959 metais Gorkio automobilių gamykla nusprendė išleisti savo limuziną – „GAZ-13 Čaika“. Tačiau paaiškėjo, kad tai vėl modifikuotas „Packard Patrician“.
„GAZ“ senbuviai patvirtina, kad tuo metu JAV įsigytus amerikietiškus limuzinus atidžiai tyrinėjo tiek sovietų inžinieriai, tiek dizaineriai, kas, žinoma, turėjo įtakos sovietiam modeliui.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje SSRS labai reikėjo naujo liaudies automobilio, nes „Moskvič-400“ gamyba jau buvo nutraukta, o jo įpėdinis „Moskvič-402“ buvo per geras ir brangus paprastam proletariatui.
Taigi inžinieriai pradėjo kurti kitą mažą liaudies automobilį. Ir vėl buvo pasitelktas didžiulis vakarietiškų technologijų parkas. Iš ilgo pradinių pretendentų sąrašo buvo pasirinktas „Fiat 600“, kaip tobulas pavyzdys su tam tikrais patobulinimais.
Rezultatas buvo sovietinis liaudies automobilis „ZAZ-965“, kuris buvo pagamintas Zaporožės gamykloje „Kommunar“, kuri anksčiau gamino žemės ūkio techniką. Nepaisant daugybės dizaino trūkumų, automobilis buvo labai populiarus: nuo 1962 iki 1969 metų buvo pagaminti 322 166 visų modifikacijų automobiliai.
1960-aisiais sovietų automobilių pramonė jau buvo pakankamai stipri, bet nepakankamai, kad būtų galima sukurti visiškai nuosavą automobilį. Todėl 1966 metų vasarą Maskvoje buvo pasirašyta generalinė sutartis tarp italų kompanijos „Fiat“ ir sovietinio „Vneshtorg“ dėl mokslinio ir techninio bendradarbiavimo kuriant lengvuosius automobilius.
Pagal susitarimą buvo pastatyta automobilių gamykla, skirta gaminti du modelius – „VAZ-2101“ ir „VAZ-2103“, kurių pagrindas buvo „Fiat 124“. „Fiat“ automobilio konstrukcijoje buvo atlikta apie 800 pakeitimų, kad automobilis būtų pritaikytas darbui SSRS platybėse.
Aštuntajame dešimtmetyje Maskvos AZLK inžinieriai dirbo kurdami tarpinį „Žiguli“ ir „Volga“ modelį. Tačiau personalo pertvarkymai neleido jiems pasireikšti: tiesiogine prasme buvo reikalaujam nukopijuoti prancūzų ir amerikiečių modelį „Simca 1308“, nepaisant to, kad tuo metu AZLK turėjo kelis tinkamus prototipus.
Pirminio šaltinio išvaizda buvo kiek įmanoma supaprastinta, o daugelio dekoro elementų teko atsisakyti. Taip atsirado „Moskvich-2141“ – ne pats prasčiausias, bet beviltiškai pasenęs hečbekas, gamintas nuo 1986 iki 1998 metų ir net eksportuotas į užsienio valstybes.
