Pastebėtas Kinijos „kosmoso valytojas“, pagriebęs ir išmetęs seną palydovą – ar tai nauja grėsmė, ar tik bandymas išvalyti orbitą? (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jamesas Dickinsonas, JAV kosmoso vadavietės vadas, 2021 m. balandį sakė, kad tokios technologijos kaip Kinijos „SJ-21“ „gali būti panaudotos būsimoje sistemoje, skirtoje kovoti su kitais palydovais“.
Savo 2021 m. ataskaitoje „Saugaus pasaulio fondas“ teigė, kad yra tvirtų įrodymų, kad tiek Kinija, tiek Rusija stengiasi sukurti technologijas, turinčias galimybę sunaikinti kosmines sistemas.
Tačiau ataskaitoje teigiama, kad Kinijos oficialūs pareiškimai išliko „nuosekliai suderinti su taikiais kosmoso tikslais“ ir nėra įrodymų, kad jie prisidėjo prie kokių nors destruktyvių ar prieškosminių operacijų.
2021 m. Kinijos aviacijos ir kosmoso studijų instituto (CASI), Jungtinių Valstijų oro pajėgų ekspertų grupės, ataskaitoje teigiama, kad „SJ-21“ greičiausiai bus naudojamas tik kosminių šiukšlių šalinimo metodų bandymams.
Erdvės priežiūra
CASI ataskaitoje padaryta išvada, kad SJ-21 greičiausiai yra vienas iš Kinijos orbitos aptarnavimo, surinkimo ir gamybos (OSAM) palydovų.
Daugelis kosmoso agentūrų dešimtmečius plėtoja OSAM misijas. Tai gali būti, pavyzdžiui, erdvėlaiviai, skirti degalų papildymui ar esamų palydovų remontui arba kosminių atliekų šalinimui.
Remiantis JAV kosmoso stebėjimo tinklo duomenimis, nuo kosminės veiklos pradžios septintajame dešimtmetyje daugiau nei per 6000 paleidimų į orbitą išgabenta daugiau nei 50 000 objektų. Remiantis ESA kosminių šiukšlių biuro duomenimis, mūsų planetoje skrieja daugiau nei 30 000 dirbtinių objektų, iš kurių tik apie 5 000 veikia.
Ir tai tik pakankamai didelių objektų suskaičiavimas. JAV, Rusija, Kinija ir Indija kosmose susprogdino savo palydovus, sukurdamos didžiulius kiekius naujų mažesnių šiukšlių.
ESA skaičiai rodo, kad daugiau nei 300 milijonų mažesnių objektų skrenda per kosmosą neįtikėtinu, iki 30 000 km/h greičiu – beveik 5 kartus didesniu už greičiausios kulkos greitį.
ESA pradėjo testuoti OSAM projektus 1990 m., naudodama GSV (geostacionarios priežiūros transporto priemonės) programą, kuri buvo skirta GEO sugedusiems palydovams patraukti ir taisyti.
Garsusis ir sėkmingas Hablo kosminio teleskopo optikos remontas 1993 m. gruodžio mėn. yra dar vienas OSAM misijos pavyzdys.
NASA planuoja dar keletą OSAM misijų, įskaitant OSAM-1 ir OSAM-2. Pastarasis skirtas 3D komponentams spausdinti kosmose, tikintis, kad vieną dieną bus galima tiesiogiai erdvėje sukurti dalis, per dideles, kad tilptų į bet kurią raketą.
