Atrastas kol kas seniausias DNR pavyzdys (1)
Mokslininkams 419 milijonų metų senumo druskos nuosėdų sluoksnyje pavyko surasti gerai išsilaikiusių bakterijų liekanų, iš kurių pavyko išskirti DNR.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši kol kas seniausia žinoma genetinė medžiaga priklausė bakterijoms, prieš šimtus milijonų metų gyvenusioms sūrioje aplinkoje, o jų pirmtakai, matyt, buvo pačios pirmosios gyvybės formos Žemėje.
Yra ir anksčiau pavykę rasti gerai išsilaikiusių senų gyvybės formų DNR pavyzdžių, tačiau jie buvo tokie panašūs į dabartinių bakterijų DNR, kad buvo manoma, jog šie DNR tiesiog buvo užteršti vėlesniais organiniais junginiais.
Tačiau šį kartą tikrai ne – Mičigane (JAV) rastuose DNR pavyzdžiuose pavyko išskirti šešis identiškus DNR fragmentus, kurie iki šiol nebuvo žinomi. Šis atradimas gali gerokai pakeisti ir šių bakterijų genetinį medį.
Pirmoji šios grupės bakterija, pavadinta Halobacterium salinarum, buvo rasta 1930 metais, druska išdirbtoje bizono odoje. Iš pradžių buvo manoma, kad tai gana jauna gyvybės forma, tačiau pasirodė, kad ji genetiškai artima vabzdžiams, kurie gyveno laikotarpyje prieš 121 – 419 milijonus metų.
Pasirodė, kad druska buvo iškasta iš druskos šachtos, esančios Kanadoje, kur druskos sluoksniai susiformavo prieš 300 milijonų metų, išdžiūvus ežerui.
Gal dar per drąsu teigti, tačiau mokslininkai mano, kad šios H. salinarum tipo bakterijos gali išbūti milijonus metų sūriu vandeniu užpildytuose druskos kristalų defektuose, ir vėl atgyti pakliuvusios į palankią terpę. Tai gali padaryti ir natūralios gamtos jėgos, tačiau šiuo atveju tai buvo žmonių - druskos kasėjų - nuopelnas.
Įdomu, kad šios bakterijos sėkmingai išgyveno bent kelis masinius gyvybės išnykimo laikotarpius, ir vėl atgydavo paviršiuje kai tik sąlygos tam tapdavo tinkamos.
Mokslininkai kelia versiją, kad tai pavyzdys ne tik kaip išgyvena atskiri organizmai, bet gali paaiškinti, kaip Žemė po įvairiausių kataklizmų sugeba atgaivinti gyvybę.
Mokslininkų, vadovaujamų dr. Jong Soo Parko iš Dalhauzo universiteto (Kanada), darbas publikuojamas gruodžio mėnesio žurnalo Geobiology leidinyje.
