Aštuoni procentai žmogaus genomo kilę iš 40 milijonų metų senumo viruso  (17)

Tyrinėtojų komanda, vadovaujama Osakos universiteto (Japonija) mokslininko Keizo Tomonaga, nustatė, jog žmogaus organizme yra 40 milijonų metų senumo viruso genetinės medžiagos fragmentų, kurie sudaro net 8% viso žmogaus genomo. Tokia genetinė infekcija yra perduodama iš kartos į kartą ir gali būti tokių ligų, kaip šizofrenija, priežastis.

Tyrimai rodo, jog žmonių ir kitų žinduolių genome yra DNR, kurių formavimąsi lėmė vadinamųjų bornavirusų (Bornaviridae šeima) RNR grandžių įterpimas. Mokslininkų teigimu, toks genetinis įterpimas gali lemti mutacijas ir psichinius sutrikimus, tokius kaip šizofrenija ir nuotaikos sutrikimai. Spekuliuojama, kad tai turėjo ir evoliucinių pasekmių. 

Virusinių RNR sekų asimiliavimas į nešiotojo genomą vadinamas endogenizacija. Tai įvyksta, kai virusinė DNR arba RNR integruojasi į reprodukcinių ląstelių chromosomą, ir po to perduodama visiems tos ląstelės palikuonims. Iki šiol buvo manoma, kad retrovirusai yra vieninteliai, galintys tai daryti stuburinių gyvūnų organizmuose. Tačiau mokslininkai nustatė, kad evoliucijos metu žinduolių organizmuose bornavirusai endogenizavosi ne vieną kartą.

Bornaviruso (BDV) pavadinimas kilęs nuo Vokietijoje esančio miesto Borna. Čia 1885 metais kilusi virusinė epidemija išguldė ištiso kavalerijos pulko arklius. BDV sugeba infekuoti įvairias paukščių ir žinduolių rūšis, įskaitant žmogų. Jis unikalus tuo, kad infekuoja tik neuronus, ir sukuria nuolatinio pobūdžio infekciją nešiotojo smegenyse. Visas jo gyvavimo ciklas vyksta infekuotų ląstelių branduoliuose. Mokslininkai sako, kad šis glaudus BDV ryšys su ląstelių branduoliu davė jiems mintį  ištirti, ar bornavirusai galėjo palikti praeities infekcijų ženklų, pasireiškiančių endogeninių elementų formoje. Tyrinėtojai peržiūrėjo 234 žinomus eukariotinius genomus (tuos genomus, kurių sekos yra pilnai iššifruotos), ieškodami sekų, panašių į BDV. They searched the 234 known eukaryotic genomes (those genomes that have been fully sequenced) for sequences that are similar to that of BDV. "Tyrinėtojai rado visą aibę endogeninių bornavirusų tipo nukleotidų daugelyje skirtingų žinduolių", teigia Teksaso Arlington universiteto biologijos profesorius Cédric Feschotte.

Mokslininkai taip pat atliko eksperimentą - žmogaus ląstelių kultūras laboratorijoje dirbtinu būdu periodiškai infekuodavo BDV. Vėliau ištyrus šias ląsteles, jose buvo rasti BDV genomo fragmentai. Remiantis šiais rezultatais, Feschotte daro prielaidą, jog BDV palikti "pėdsakai" juo infekuotuose organizmuose galėjo lemti smegenų ląstelių mutacijas. "Šie duomenys leidžia pagrįstai kelti hipotezę apie priežastinį BDV infekcijos ryšį su šizofrenija ir nuotaikos sutrikimais, tačiau ją būtina patikrinti", sako mokslininkas, šiuo metu tiriantis genetinius elementus, galinčius judėti ir replikuotis praktiškai visuose gyvuose organizmuose.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (17)

Susijusios žymos: