Britanijoje netrukus bus įrengtos kiaurai drabužių žvelgiančios ir kalbančios kameros  (9)

Londone sunku nepastebėti užrašo: „Šypsokitės – jus filmuoja“. Jei dar ir apsidairai, susiduri su tave stebinčiomis bent penkiomis elektrinėmis akutėmis. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl britai yra mandagūs ir visą laiką šypsosi, ir yra ta, kad jie šypsotis priversti. Mat Didžiojoje Britanijoje yra daugiausia pasaulyje sekimo kamerų, čia vadinamų CCTV. Iš viso šalyje yra 4,2 mln. sekimo priemonių. Kiekvieną dieną Didžiosios Britanijos gyventojas vidutiniškai 300 kartų pakliūva į CCTV objektyvus.

George’o Orwello aprašytas utopinis totalitarinės valstybės košmaras „1984-ieji“ tampa realybe. Tačiau net rašytojo fantaziją pranoksta Didžiojoje Britanijoje paplitusi terorizmo baimė ar net paranoja. Greitai Londono centre bus įrengtos kiaurai drabužių žvelgiančios kameros ir kalbančios sekimo priemonės, neleisiančios įžūliems viešosios tvarkos pažeidėjams triukšmauti, muštis ir šlapintis miesto centre ir, žinoma, sprogdinti bombų.

Valdžia pasimokė iš rašytojo?

Galbūt G.Orwellas ir suklydo pirmas aprašęs tokius aparatus kaip stebėjimo kameros. Mat valdžia iš jo knygos pasimokė ir pirmą kartą stebėjimo kameras pastatė Trafalgaro aikštėje 1960-aisiais. 1994 m. Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija oficialiai pradėjo programą „CCTV saugo tave“ . Nuo 1994 iki 1997 m. sekimo įrenginiams buvo išleista 38 mln. svarų. 1997-aisiais kameros „išmoko“ automatiškai skaityti, atpažinti ir sekti automobilius pagal jų užregistruotus numerius. O 1998 m. programinė įranga, identifikuojanti veidus, jau veikė daugelyje miestų.

Valdžia atkakliai tvirtina, kad stebėjimo kamerų grandinės, juosiančios miestus ir gatves, mažina nusikalstamumą. Be to, jos yra puiki priemonė tiriant nusikaltimus ir patikimas įrodymas teismo salėje. Tačiau svarbiausia – jos užkerta kelią terorizmui.

Kameros – ne visagalės

Vis dėlto tyrimai rodo, kad kamerų poveikis tėra ribotas. Iš tiesų, nusikalstamumas sumažėjo vietose, kur įtaisytos stebėjimo kameros, tačiau išaugo ten, kur jų nėra, dar nėra arba yra, bet per mažai.

Be to, kamerų kokybė ne per geriausia, nes juostos, atminties kortelės ir kitos vaizdo saugojimo priemonės naudojamos daug kartų. Dėl šios priežasties įrašuose užfiksuotus žmones ne visada galima atpažinti. Tyrimas parodė, kad jei grupei žmonių duodama tam tikro asmens nuotrauka ir jie turi jį atpažinti CCTV kamerų užfiksuotose nuotraukose, daugelis jį identifikuodami suklysta, o 30 proc. iš viso jo nepastebi.

87 metų Annies Freeman pavyzdys parodo, kad kameros nėra visagalės. Močiutė buvo paprašyta nusiimti skrybėlę kavinėje, nes stebėjimo kameros niekaip negalėjo užfiksuoti jos veido. Tad CCTV negali daryti įvairiausių triukų, kaip kad žmonės įsivaizduoja pasižiūrėję filmų, panašių į „Oušeno vienuoliktuką“.

Nemaloniausia tai, kad kameros dažniausiai būna ne toje vietoje. Taigi nors aparatai niekada nemeluoja, kai būtinybė spaudžia rasti įrodymus tam tikram baudžiamajam procesui, net 4,2 mln. kamerų Didžiojoje Britanijoje negali suteikti viso įvykių vaizdo.

Didysis brolis jau kalba

CCTV taip pat moka atpažinti įtartinus žmonės. Ir tai daro objektyviai. Vadinasi, kai kamera užfiksuoja įtartiną žmogų (dažniausiai musulmoną su krepšiu), duoda burzgiantį signalą „brz“. Galimas daiktas, kad kameros aplink mečetes ir šiaip musulmonų rajonuose burzgia visą laiką, nes ten labai jau daug barzdotų dėdžių su krepšiais!

Tokio tipo „orveliška išdaiga“ veikia Mansfildo mieste. Dvidešimt šių ypatingųjų kamerų stovi miesto centre ir yra, anot vietos pareigūnų, itin veiksmingos priemonės vaikant chuliganus.

Tad jei gerai įgėręs jaunuolis nusprendžia nusišlapinti ant kieno nors automobilio centre, staiga lyg iš niekur pasigirsta balsas: „Ei tu, su raudonu megztiniu, šlapintis miesto centre draudžiama.“ Tuomet, žinoma, jaunasis nedorėlis susigėsta ir sprunka.

Miesto municipaliteto tarybos nariai iki šiol negali atsidžiaugti kamerų efektyvumu, o gyventojams telieka aikčioti ir, galimas daiktas, jaustis saugiau. Didysis brolis jau ne tik tave saugo, bet ir kalbasi su tavimi.

Žvelgs kiaurai

Matančios kiaurai, bet, kaip išradėjai tvirtina, nefiksuojančios kūno anatomijos CCTV bus naudojamos kaip svarbiausias įrankis kovojant su terorizmu. Šios kameros, kurtos tyrinėti žvaigždes ir kosmoso dulkes, dabar bus naudojamos 20 m spinduliu kiaurai peršviesti drabužius ir sienas bei nustatyti iš metalo ar kitų medžiagų padarytus neleistinus nešiotis daiktus. Šie prietaisai fiksuoja objektų spinduliuojamas bangas, todėl gali lengvai atskirti kokainą nuo cukraus, keramiką nuo sprogstamųjų medžiagų.

Prietaisai bus įrengti sostinės geležinkelio stotyse, oro uostuose, metro stotelėse. Tad tokia ypatinga technologija, sukurta naudoti kosmose, žiūrėti į žvaigždes, dabar atliks kur kas žemiškesnę funkciją – tyrinės žmonių daiktus. Lieka tikėtis, kad tos kameros tikrai nefiksuoja „kūno anatomijos ypatumų“.

Tokia įvykių raida nelengvina gyvenimo Britanijos salose. Baimės apsėsta valdžia stengiasi apsaugoti save ir žmones nuo grėsmės, tačiau žmonės bijo per didelio valdžios kišimosi lygiai tiek pat, kiek ir teroristų atakų.

Paranoja yra puikiausias klimatas totalitariniams režimams plėtotis. Didžiojoje Britanijoje visi mechanizmai, reikalingi tokiam režimui, jau egzistuoja, tačiau kuo visa tai baigsis, kol kas tėra intelektualinių spekuliacijų sritis.

Indrė Matijkaitė, Londonas, Didžioji Britanija, "Klaipėda"

www.delfi.lt

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)