Marse sėkmingai nusileidęs zondas „Phoenix“ atsiuntė pirmąsias nuotraukas  (13)

NASA kosminis zondas „Phoenix“ pirmadienio naktį Lietuvos laiku sėkmingai nusileido Marse ir perdavė į Žemę savo pirmąsias nuotraukas. Vienoje iš jų tolumoje matyti ryškus baltas objektas, pranešė „New Scientist“.

JAV mokslininkams pavyko sėkmingai nutupdyti Marso šiaurės ašigalio zonoje 420 mln. dolerių (927 mln. litų) vertės kosminį zondą, nors sėkmės tikimybė buvo mažesnė nei 50 procentų. Misijos specialistai prieš numatytą zondo nutupdymą tikrino duomenis ir bandė nustatyti, ar reikės kurso koregavimo manevrų, kad „Phoenix“, kurio kelionė iš Žemės buvo 679 mln. km ilgio, nutūptų lygiame plote, kuriame yra palyginti nedaug akmenų. Ankstesnio trajektorijos koregavimo šeštadienį buvo atsisakyta, nes „Phoenix“ laikėsi labai gero kurso, kurio nebuvo būtina keisti, rašoma misiją kontroliuojančios NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pasadinoje (Kalifornija) interneto svetainėje.

„Phoenix“ į Marso atmosferą įskriejo sekmadienį maždaug 23 val. 31 min. Grinvičo (pirmadienį 2 val. 31 min. Lietuvos) laiku, maždaug 21 tūkst. km per val. greičiu. Iš pradžių nuo karščio jį saugojo termoizoliacinis „skydas“, paskui jo kritimą lėtino parašiutas, o dar vėliau - zondo varikliai. Jo greitis sumažėjo iki vos 8 km per val. ir galiausiai jis nutūpė Marso regione Vastitas Borealis, kurio geografinę platumą būtų galima palyginti su šiaurės Kanada. Praėjus daugiau nei valandai, pirmadienio naktį 00 val. 53 min. Grinvičo laiku aplink Marsą besisukantis NASA zondas „Mars Odyssey“ perdavė į Žemę apie sėkmingą nusileidimą pranešantį „Phoenix“signalą. „Phoenix“ tapo pirmuoju Marso „arktinėje“ srityje nusileidusiu kosminiu aparatu. Savo tris mėnesius truksiančios misijos metu zondas turės kasinėti ledą ir ieškoti gyvybės ženklų.

Dėl didelio atstumo iki Marso, minėta NASA laboratorija turėjo laukti 15 minučių, kol iki Žemės atkeliavęs radijo signalas patvirtino saugų nusileidimą. Viena minutė po to, kai „Phoenix“ patvirtino nusileidimą, jo radijas taupydamas baterijas nutilo 20-čiai minučių. Tuo metu pagal skrydžio programą išskleistos zondo saulės baterijos - tai įvyko maždaug po 15 minučių nuo nusileidimo, kai nusėdo visos nusileidimo metu sukeltos dulkės. Dar vėliau „Phoenix“ ėmė perdavinėti į Žemę pirmąsias nusileidimo vietos ir jos apylinkių nuotraukas. Zondas turės dirbti sunkiomis sąlygomis - temperatūra bus nuo minus 73 iki minus 33 laipsnių pagal Celsijų.

NASA nori nustatyti, ar Marso šiaurės ašigalio regione kada nors galėjo būti mikrobų tipo gyvybei palankios sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kad šiame Marso regione, kaip ir Žemėje, vyksta metų laikų kaita, mokslininkai nori nustatyti, ar būna tokių momentų, kai atšyla ir grunte būna skysto vandens ir gyvybei būtinų mineralų.

Zonde sumontuota kamera ir 2,35 m ilgio roboto ranka, kuri gali kastis į 1 m gylį ieškodama ledo ir atšildytuose pavyzdžiuose nustatyti anglies ir vandenilio molekules - būtinus gyvybės elementus.

Su išskleistomis saulės antenomis „Phoenix“ yra penkių metrų pločio ir 1,52 m ilgio. Jis sveria 350 kg, iš jų 25 kg sudaro moksliniai prietaisai.

Misija – pagal planą

NASA praneša, kad nusileidimas įvyko sėkmingai, pirminiais duomenimis zondas yra beveik visiškai tiesus, vos ketvirčio laipsnio kampu nukrypęs nuo horizontalios padėties. Pasak inžinierių, tai reiškia, kad zondas nepataikė nusileisti ant didelio riedulio ar ant stataus šlaito. Pastaruoju atveju abu zondo saulės baterijų skydelius būtų tekę išskleisti netinkamu kampu, o tai apsunkintų energijos gamybą, nes arktiniuose Marso regionuose yra palyginti prastos šviesos sąlygos. Jei neveiktų saulės baterijos, autonominio zondo maitinimo pakaktų vos 34 valandoms.

„Phoenix“ nusileido vadinamajame „daugiakampių“ paviršiaus regione. „Daugiakampiai“ yra maždaug 5 metrų skersmens paviršiaus dariniai, juos skiria latako pavidalo ribos, kurias, kaip manoma, suformavo pakaitomis besiplečiantis ir besitraukiantis popaviršinis ledo sluoksnis. Pasak mokslininkų, jei zondui pavyktų nusileisti prie vieno iš tokių „lovių“, jis galėtų greičiau pradėti tirti po grunto paviršiumi esančias medžiagas.

„Phoenix“ tyrimų programos vadovo Petrio Smitho teigimu, net jei viskas vyktų pagal planą, mokslininkams prireiks 2 - 3 dienų, kad iš perduotų nuotraukų galėtų sudaryti zondo nusileidimo vietos reljefo 3D modelį. Toks modelis yra būtinas, kad inžinieriai galėtų tinkamai nukreipti zondo mechaninę ranką, turinčią prasigręžti į gruntą ir iš amžinojo įšalo zonos paimti pirmuosius geologinius mėginius. Mokslininkus ypač domina, ar ledo ir grunto mišinyje pavyks aptikti organinių molekulių.

Iliustracijose matyti pirmosios zondo darytos nuotraukos – jose užfiksuotas nepaprastai lėkštas ir keistai raštuotas šio regiono reljefas.

Pirmojoje nuotraukoje žemiau horizonto linijos matyti ryškus baltas objektas. Pasak NASA atstovų, tai gali būti apsauginis zondo apvalkalas, kuris likus mažiau nei minutei iki nusileidimo atsiskyrė nuo zondo ir buvo nuleistas parašiutu, tačiau oficialiai tai dar nepatvirtinta.

Kitos nuotraukose užfiksuoti šalia zondo esantys paviršiaus fragmentai, kurie tarsi „sudygsniuoti“ nedidelių įdaubų. Pranešama, kad jos yra linijinio pobūdžio, kaip ir minėtieji „daugiakampiai“.

NASA skelbia, kad nuotraukas „Phoenix“ pradėjo perdavinėti pirmadienį maždaug 3 val. Grinvičo laiku. Nuotraukose aiškiai matyti išskleistos saulės baterijos ir viena zondo atrama, tvirtai įremta į planetos paviršių.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (13)

Susijusios žymos: