Marse sėkmingai nusileidęs zondas „Phoenix“ atsiuntė pirmąsias nuotraukas (13)
NASA kosminis zondas „Phoenix“ pirmadienio naktį Lietuvos laiku sėkmingai nusileido Marse ir perdavė į Žemę savo pirmąsias nuotraukas. Vienoje iš jų tolumoje matyti ryškus baltas objektas, pranešė „New Scientist“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA nori nustatyti, ar Marso šiaurės ašigalio regione kada nors galėjo būti mikrobų tipo gyvybei palankios sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kad šiame Marso regione, kaip ir Žemėje, vyksta metų laikų kaita, mokslininkai nori nustatyti, ar būna tokių momentų, kai atšyla ir grunte būna skysto vandens ir gyvybei būtinų mineralų.
Zonde sumontuota kamera ir 2,35 m ilgio roboto ranka, kuri gali kastis į 1 m gylį ieškodama ledo ir atšildytuose pavyzdžiuose nustatyti anglies ir vandenilio molekules - būtinus gyvybės elementus.
Su išskleistomis saulės antenomis „Phoenix“ yra penkių metrų pločio ir 1,52 m ilgio. Jis sveria 350 kg, iš jų 25 kg sudaro moksliniai prietaisai.
Misija – pagal planą
NASA praneša, kad nusileidimas įvyko sėkmingai, pirminiais duomenimis zondas yra beveik visiškai tiesus, vos ketvirčio laipsnio kampu nukrypęs nuo horizontalios padėties. Pasak inžinierių, tai reiškia, kad zondas nepataikė nusileisti ant didelio riedulio ar ant stataus šlaito. Pastaruoju atveju abu zondo saulės baterijų skydelius būtų tekę išskleisti netinkamu kampu, o tai apsunkintų energijos gamybą, nes arktiniuose Marso regionuose yra palyginti prastos šviesos sąlygos. Jei neveiktų saulės baterijos, autonominio zondo maitinimo pakaktų vos 34 valandoms.
„Phoenix“ nusileido vadinamajame „daugiakampių“ paviršiaus regione. „Daugiakampiai“ yra maždaug 5 metrų skersmens paviršiaus dariniai, juos skiria latako pavidalo ribos, kurias, kaip manoma, suformavo pakaitomis besiplečiantis ir besitraukiantis popaviršinis ledo sluoksnis. Pasak mokslininkų, jei zondui pavyktų nusileisti prie vieno iš tokių „lovių“, jis galėtų greičiau pradėti tirti po grunto paviršiumi esančias medžiagas.
„Phoenix“ tyrimų programos vadovo Petrio Smitho teigimu, net jei viskas vyktų pagal planą, mokslininkams prireiks 2 - 3 dienų, kad iš perduotų nuotraukų galėtų sudaryti zondo nusileidimo vietos reljefo 3D modelį. Toks modelis yra būtinas, kad inžinieriai galėtų tinkamai nukreipti zondo mechaninę ranką, turinčią prasigręžti į gruntą ir iš amžinojo įšalo zonos paimti pirmuosius geologinius mėginius. Mokslininkus ypač domina, ar ledo ir grunto mišinyje pavyks aptikti organinių molekulių.
Iliustracijose matyti pirmosios zondo darytos nuotraukos – jose užfiksuotas nepaprastai lėkštas ir keistai raštuotas šio regiono reljefas.
Pirmojoje nuotraukoje žemiau horizonto linijos matyti ryškus baltas objektas. Pasak NASA atstovų, tai gali būti apsauginis zondo apvalkalas, kuris likus mažiau nei minutei iki nusileidimo atsiskyrė nuo zondo ir buvo nuleistas parašiutu, tačiau oficialiai tai dar nepatvirtinta.
Kitos nuotraukose užfiksuoti šalia zondo esantys paviršiaus fragmentai, kurie tarsi „sudygsniuoti“ nedidelių įdaubų. Pranešama, kad jos yra linijinio pobūdžio, kaip ir minėtieji „daugiakampiai“.
NASA skelbia, kad nuotraukas „Phoenix“ pradėjo perdavinėti pirmadienį maždaug 3 val. Grinvičo laiku. Nuotraukose aiškiai matyti išskleistos saulės baterijos ir viena zondo atrama, tvirtai įremta į planetos paviršių.
