Seno sprogimo aidas Didžiajame Magelano debesyje (1)
Naudojantis rentgeno spindulių kosminiais teleskopais „Chandra“ (NASA) ir „XMM-Newton“ (ESA) bei Čilėje esančiu optiniu „Gemini“ teleskopu Didžiajame Magelano debesyje ištirtas senas supernovos sprogimas. Už 400 šviesmečių nuo sprogimo vietos esantys dulkių debesys tik dabar kaip veidrodis atkartojo šį sprogimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pati supernovos liekana, kataloguose žymima SNR 0509-67.5, astronomams žinoma jau seniau, jos atstumas nuo Saulės sistemos – 160 tūkst. šviesmečių, taigi realiame laike sprogimas įvyko prieš 160 tūkst. metų, o prieš 400 metų Žemėje jį buvo galima stebėti tiesiogiai. Pasak šviesos aido tyrimui vadovavusio astronomo Armino Resto (Armin Rest) iš Harvardo universiteto, pasitaikė unikali proga stebėti supernovą tiek dabartyje, tiek praeityje. „Tai kažkas panašaus į laiko mašiną“, – sako jis. Šviesa, atsispindėjusi nuo toliau esančių dulkių telkinių leidžia tirti patį sprogimą, o sprogimo centre esanti supernovos liekana parodo, kas liko iš sprogusios žvaigždės. To sprogimo mes niekada nebeišvysime, tačiau dabar galime stebėti jo aidą.
Tyrinėjant vien supernovų liekanas, panašias į SNR 0509-67.5, sunku pasakyti kokios rūšies sprogimai jas sukūrė, jei nematėme paties sprogimo. Per pastaruosius du tūkstančius metų Žemėje pastebėtos vos kelios supernovos, ir tik dabar, ištobulėjus stebėjimų technikai, aptinkama daug tokių net ir kitose galaktikose sužimbančių supernovų.
Pasak Armino Resto, senų sprogimų liekanų tyrimas yra labai komplikuotas. „Tai panašu į nusikaltimo, kurio niekas nematė, tyrimą. Kaip sunku rasti žudiką, taip sunku ir nustatyti, kokios rūšies supernova sprogo“, – sako jis.
Supernovos SNR 0509-67.5 atveju padėtis iš esmės kitokia. Nors ir smarkiai išsklaidyta tarpžvaigždinės medžiagos debesų ir pavėlavusi kelis šimtus metų, mus pasiekusi šviesa tebesaugo visą informaciją apie įvykusį sprogimą. Penkerius metus stebėję atsikartojančias šviesos bangas nuo SNR 0509-67.5, astronomai dabar jau gali ne tik nustatyti supernovos tipą, bet ir pasakyti, kokie cheminiai elementai buvo išmesti į aplinką sprogimo metu.
Tai buvo pirmas kartas, kai supernovos tyrimui panaudoti du skirtingi metodai: liekanų stebėjimas rentgeno spinduliuose ir šviesos aido stebėjimai optiniame diapazone. Du darbai apie šį tyrimą bus spausdinami žurnale „Astrophysical Journal“.
Iliustracijoje: Šviesos aidai nuo supernovos 0509-67.5 NOAO/CTIO/Harvard/A.Rest et al. nuotr.