Žemės orbitoje - didėjantis kosminių šiukšlių sąvartynas
(32)
Nuo pat pirmojo dirbtinio Žemės palydovo "Sputnik" paleidimo 1957 metų spalio 4 dieną iki 2008 metų į orbitą išvesta apie 6000 palydovų. Iš jų apie 400 keliauja toli nuo mūsų tarplanetinėmis trajektorijomis, tačiau iš likusių 5600 tik apie 800 satelitų yra darbingi. Skriejančios aplink Žemę šiukšlės sudarytos iš vis didėjančio neveikiančios aparatūros kiekio ir sugedusių, susprogusių ar dėl kitokių priežasčių apleistų erdvėlaivių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
"Space shuttle" programos atstovai teigia, jog daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai nuolat patiria susidūrimus su įvairiausiomis nuolaužomis - per visą programos laikotarpį jau yra tekę keisti 80 erdvėlaivio langų. Tarptautinė Kosminė Stotis kartais turi imtis manevrų, kad būtų išvengta susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis. Ir, beje, šios šiukšlės "nesėdi" stacionariai vienoje vietoje - orbitoje santykinis greitis gali būti gan didelis, siekiantis kelis ar net keliolika kilometrų per sekundę. Pavyzdžiui, ESA teigimu, "Envisat" palydovui labiausiai tikėtinas santykinis greitis tarp satelito ir šiukšlės yra 52000 km/h. Jei tokia šiukšlė pataikytų į palydovą ar TKS, tai lemtų praktiškai neišvengiamą katastrofą.
Iš nuotraukos galima spręsti, jog erdvėlaivių sprogimai sukuria dar daugiau plačiai pasklidusių nuolaužų. Baterijos ir suslėgtų dujų sistemos gali sprogti netgi misijai pasibaigus. Sprogimo metu pažeriamas "debesis" objektų, kurių matmenys gali siekti nuo mažiau nei mikrometro iki 10cm ir daugiau.
Kitoje nuotraukoje parodytas tikėtinas geostacionarios Žemės orbitos (GEO) modelis 2012 metams (nuotraukoje pateiktas klaidinantis įrašas 2112). Viršutiniame paveikslėlyje parodyta, kaip atrodytų orbita, jei būtų imtasi prevencinių veiksmų, o apačioje - kas bus, jei nieko nedarysime.
Tačiau norint sustabdyti vis spartėjantį šiukšlinimą, paprastų sprendimų neužteks. Panaudotus erdvėlaivius ir raketas galima "numesti" į atmosferą, kur jie sudegtų arba nukristų į negyvenamus Žemės rajonus, pavyzdžiui, vandenyną; kitas variantas - panaudotus erdvėlaivius būtų galima išsiųsti už Žemės orbitos ribų, kaip parodyta apatiniame paveikslėlyje. Deja, tam reikalingas papildomas erdvėlaivių kuras; tai savo ruožtu didina erdvėlaivio misijos kaštus. Kas imsis juos padengti?