Naujas žvilgsnis į Visatos kūdikystę  (0)

Praėjusią savaitę NASA WMAP (Vilkinsono mikrobangų anizotropijos zondo – angl. Wilkinson Microwave Anisotropy Probe) projekto mokslininkai paskelbė per penkerius metus surinktus viso dangaus kosminio reliktinio spinduliavimo duomenis, iš kurių galima daryti svarbias išvadas apie Visatos struktūrą ir jos raidą tuoj po Didžiojo Sprogimo.

Orbitoje apie Žemę nuo 2001 m. skriejantis WMAP zondas matuoja pirmąją šviesą, pasiekiančią mus iš Visatos kūdikystės laikų, kai jos amžius tebuvo 380 tūkst. metų. Visatai plečiantis, per 13,7 mlrd. metų ši šviesa prarado savo energiją ir dabar registruojama kaip mikrobanginis spinduliavimas, atitinkantis 2,725 laipsnių Kelvino (-270 laipsnių Celsijaus) juodo kūno temperatūrai. Ši šviesa užpildo visą Visatą, taigi ateina iš visų dangaus krypčių, tačiau iš vos pastebimų skirtumų įvairiose kryptyse galima spręsti apie to meto sąlygas ir apie tai, kas vyko anksčiau bei kaip šį vaizdą keitė vėlesni įvykiai.

Jau ankstesnieji WMAP duomenys, skelbti 2003 ir 2005 m., leido vieno procento tikslumu įvertinti Visatos amžių ir nepaneigiamai įrodė tamsiosios energijos egzistavimą. Naujieji WMAP duomenys parodė, kad šalia mikrobanginio reliktinio spinduliavimo egzistuoja ir reliktinių neutrinų fonas ir kad neutrinai ankstyvojoje Visatoje sudarė žymiai didesnę jos masės-energijos dalį – apie 10 proc., palyginti su mažiau negu vienu procentu, stebimu dabar (žr. diagramose). Kitas svarbus rezultatas, gautas iš naujųjų WMAP duomenų – patikslintas vadinamųjų „tamsiųjų amžių“ pabaigos arba „rejonizacijos eros“ laikas. Pirmosios žvaigždės įsižiebė apie 400 mln. metų po Didžiojo Sprogimo, ir jų šviesa aplinkinėse dujose sukūrė retą elektronų rūką, sklaidantį mikrobanginį spinduliavimą panašiai kaip rūke išsklaidomos automobilio žibintų šviesos. „Dabar turime įrodymų, kad tokio rūko sukūrimas buvo ištęstas procesas ir užtruko pusę milijardo metų“, – sako WMAP grupės narė Joana Dankli (Joanna Dunkley) iš Oksfordo universiteto. Ši išvada sutampa su rezultatais, gautais kitais astronominiais metodais.

Dar viena svarbi išvada liečia vadinamąją „infliacijos erą“ – pirmąją trimilijoninę sekundės dalį po Didžiojo Sprogimo. „Naujieji WMAP duomenys eliminuoja daugelį vyraujančių idėjų, mėginančių paaiškinti plėtimosi pliūpsnį ankstyviausioje Visatoje“, – teigia pagrindinis WMAP tyrėjas Čarlzas Benetas (Charles Bennett) iš Dž. Hopkinso universiteto Baltimorėje (JAV). „Nuostabu tai, kad drąsios idėjos, aiškinančios įvykius pačiais pradiniais Visatos momentais, dabar gali remtis tikrais matavimais“, – tęsia jis.

Iš naujųjų WMAP duomenų seka ir daugiau svarbių išvadų: patikslintas Visatos amžius – jis dabar lygus 13.73 ± 0.12 mlrd. metų; kosmologinė Hablo konstanta dabar lygi 70 ± 1.3 km/sec vienam megaparsekui. Be to, galima daryti kai kurias išvadas apie paslaptingosios „tamsiosios energijos“ savybes – atrodo, kad ji neatsiejama nuo paties erdvėlaikio, t. y. kiekvienas erdvės kubinis centimetras turi tą patį „tamsiosios energijos“ kiekį, nepriklausomai nuo to, kiek išsiplečia pati erdvė. Neabejotina tai, kad šie duomenys paskatins naujų „tamsiosios energijos“ teorijų kūrimą.

Naujieji WMAP rezultatai bus skelbiami septyniuose straipsniuose žurnale „Astrophysical Journal“.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)