„Hubble“ kosminiu teleskopu ir „Spitzer“ kosmine infraraudonųjų spindulių observatorija buvo atrasta galbūt pati tolimiausia galaktika, įsižiebusi vadinamojoje „tamsiojoje eroje“, praėjus vos 700 mln. metų po Visatos susidarymo. Šviesa nuo jos iki mūsų keliavo net 12,8 mlrd. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Pasak šiuolaikinės teorijos tamsioji era Visatoje prasidėjo praėjus apie 400 tūkst. metų po Didžiojo Sprogimo, kai Visatai besiplečiant, atšalusio vandenilio debesys kaip tankus rūkas, užpildė visą erdvę. Tik praėjus maždaug 1 milijardui metų, kolektyvinis įsižiebusių galaktikų ir žvaigždžių spinduliavimas vėl įšildė vandenilį, taip užbaigdamas tamsiąją erą. Todėl vienos iš pirmųjų galaktikų atradimas yra labai svarbus tiriant ankstyvąją Visatos istoriją. „Ši galaktika tikriausiai yra viena iš daugelio, prisidėjusių prie tamsiosios eros pabaigos“, – sakė grupės vadovas Laris Bredlis (Larry Bradley) iš Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje.
„Astronomai yra beveik įsitikinę, kad vien tokių didelės energijos objektų kaip kvazarai neužteko užbaigti Visatos tamsiuosius amžius, tačiau daugelis jaunas žvaigždes gimdančių galaktikų tam galėjo turėti pakankamai energijos“, – tęsė jis.
„Hubble“ ir „Spitzer“ teleskopų galios neužteko pamatyti taip toli esančio objekto, tačiau astronomams padėjo pati gamta – galaktika atrasta už masyvaus galaktikų spiečiaus Abell 1689, kurio gravitacija šioje dangaus srityje veikia kaip milžiniškas lęšis, sustiprinantis tolimesniųjų objektų šviesą dar maždaug 10 kartų. Nepaisant ir tokios pagalbos, „Hubble“ teleskopas gali išskirti tik šviesiausių ir masyviausių žvaigždžių telkinius, turinčius milijonus jaunų žvaigždžių, bet ne atskiras žvaigždes ar medžiagą, supančią gimstančių žvaigždžių lopšius.
Galaktika, pavadinta A1689-zD1, yra taip toli, kad regimojoje šviesoje visiškai nematoma – jos spinduliavimas šioje srityje dėl Visatos plėtimosi yra persislinkęs į infraraudonąjį diapazoną. Jos masė sudaro apie keletą milijardų Saulės masių, t. y. gerokai mažesnė negu mūsų Galaktikos masė, tačiau pasak L. Bredlio, tokio dydžio galaktikos yra būdingos ankstyvajai Visatos istorijai, kai vyko ypač aktyvi žvaigždėdara.
Neabejojama, kad atrastoji galaktika bus vienas pirmųjų dabar projektuojamo NASA kosminio Džeimso Vebo teleskopo taikinių. Galaktika yra pakankamai šviesi, kad šis teleskopas įžvelgtų atskirų jos dalių struktūrą. Pasitelkus dar ir Atakamos dykumoje (Čilėje) statomą didžiausią pasaulyje radijo teleskopą ALMA (angl. Atacama Large Millimeter Array), kuris pradės veikti 2012 m. tikimasi detaliai ištirti šios galaktikos gimimo ir vystymosi istoriją.