Europos kosmoso mokslų naujos eros pradžia: laboratorija „Columbus“ pakilo į orbitą
(0)
Daugkartinis erdvėlaivis „Atlantis“ su septynių astronautų įgula ketvirtadienį po ilgo delsimo pagaliau išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), kuriai gabena Europos laboratoriją „Columbus“. „Norėčiau palinkėti jums sėkmingos misijos ir saugaus grįžimo“, - įgulai pasakė starto direktorius Dougas Lyonsas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Iš pradžių „Atlantis“ startas buvo planuojamas gruodžio 6 dieną, tačiau dėl prastai veikusių degalų matuoklių schemų startą teko atidėti dviem mėnesiams. Dabar NASA aukšto rango pareigūnas Billas Gerstenmayeris sako, jog inžinieriai nustatė tos pasikartodavusios problemos priežastį ir ją pašalino.
Erdvėlaivis pakilo 12 val. 45 min. (21 val. 45 min. Lietuvos laiku), nors ir buvo baiminamasi prasto oro. Mažiau nei minutė po pakilimo „Atlantis“ skriejo daugiau kaip 6 tūkst. km per val. greičiu, o per mažiau nei 10 minučių pasiekė orbitą.
Įgula, kurioje be amerikiečių dar yra vienas prancūzas ir vienas vokietis, į TKS gabena 10 t sveriančią laboratoriją „Columbus“. Tai 6,9 metrų ilgio ir 4,5 metro pločio patalpa, turinti 75 kubinius metrus vidinės erdvės. Laboratorijos masė 12,7 tonos, įskaitant 2,5 tonos tikslinių tyrimų įrangos, su kuria bus galima atlikti biotechnologijos, medicinos, medžiagų ir skysčių eksperimentus.
Šią laboratoriją, kurioje yra patalpa trims žmonėms, valdys netoli Miuncheno Vokietijoje esantis valdymo centras. Kuomet „Columbus“ bus prijungtas prie Harmony sektoriaus ir pilnai aktyvuotos visos sistemos, ši kosminė laboratorija galės veikti kad ir ištisą parą. „Columbus“ sudarys sąlygas naujiems Europos kosmoso agentūros (EKA) moksliniams tyrimams, tad ši diena laikoma naujo Europos kosmonautikos mokslo skyriaus pradžia.
Kosminė laboratorija kainavo maždaug 1,3 mlrd. eurų (4,4 mlrd. litų), kurių didžiausią dalį skyrė Vokietija, Italija ir Prancūzija. Reikia pažymėti, jog į šią sumą neįtraukti nuskraidinimo kaštai – už šią paslaugą NASA agentūra gaus teisę naudotis 5 iš 10 „Columbus“ vidinių sektorių (kiekvienas jų prilygsta telefono budelės dydžiui), skirtų laboratoriniai įrangai sudėti. Likusiuose 5 sektoriuose ESA mokslininkai patalpino įrangą, su kuria vakuumo sąlygomis bus galima tirti ilgalaikių kosmoso sąlygų įtaką kosminiams laivams ir įrangai, bakterijų išgyvenimo galimybes ekstremaliose sąlygose ir t.t.
Pagrindinė skrydžio užduotis yra pasinaudojant TKS roboto ranka iškelti „Columbus“ iš „Atlantis“ ir prijungti ją prie TKS. Tam astronautai turi tris kartus išeiti į atvirą kosmosą. Po to teks atlikti eilę derinimo operacijų, kurios leis modulį pilnai paruošti darbui.
„Atlantis“ įgulą sudaro vadas Stephen N. Frick, pilotas Alan G. Poindexter, misijos specialistai Rex J. Walheim, Stanley G. Love, Leland D. Melvin ir vokiečių astronautas Hans Schlegel. Kartu su jais skrenda ir ESA atstovas prancūzas Leopoldas Eyhartsas. TKS šiuo metu yra JAV astronautai ir Rusijos kosmonautai.
L.Eyhartsas pradės antrąją pagal trukmę europiečio buvimo TKS misiją. Jis pakeis JAV astronautą Daną Tani (Daną Tanį).
Iki 2010 metų, kai baigsis trijų JAV daugkartinių erdvėlaivių eksploatacija, TKS statyba turi būti užbaigta, todėl iki to laiko planuojama daug skrydžių. Jeigu šiemetiniai planiniai skrydžiai į TKS vyks be nesklandumų, tuomet antroje metų pusėje turėtų įvykti garsiojo „Hubble“ orbitinio teleskopo atnaujinimo misija.