JAV kosminis laivas „Messenger“ sausio 14 d. arti praskrido pro arčiausiai Saulės esančią planetą. Aštuntajame dešimtmetyje paleistas kosminis aparatas pateikė tik nereikšmingus planetos vulkaninės veiklos įrodymus. Iki šiol nufotografuota tik 45 proc. Merkurijaus paviršiaus. NASA erdvėlaivis nufotografavo dar 30 proc. planetos paviršiaus, tad skrydžio metu pavyko užfiksuoti iki šiol nematytas planetos vietas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Mokslinės grupės vadovas Seanas Solomonas džiaugiasi, kad mažas erdvėlaivis suteikė aukso vertės informacijos, kurią dabar analizuoja visa armija mokslininkų. Į Žemę buvo atsiųsta daugiau kaip 1200 Merkurijaus paviršiaus nuotraukų (darytų iš 200 km aukščio), atskleidžiančių iki šiol nematytą Merkurijaus veidą. Atrodo, kad Merkurijus visai nepanašus į Mėnulį, kaip buvo manoma anksčiau.
Pasak projekto vadovo Šono Solomono (Sean Solomon) „po beveik idealiai atlikto manevro, mes gavome krūvą vertingų ir jaudinančių duomenų ir esame be galo laimingi“. Jam pritaria ir Arizonos universiteto profesorius emeritas Robertas Stromas (Robert Strom), „Naujos technologijos leido pamatyti visiškai kitą planetą nei ta, kurią matėme daugiau kaip prieš trisdešimt metų“. R. Stromas yra vienintelis iš „Messenger“ projekte dalyvaujančių mokslininkų, kuris buvo ir pirmojo „Mariner-10“ skrydžio prie Merkurijaus grupės narys.
Kadangi pirmieji netikėtumai jau paskelbti, mes juos bandysime glaustai pateikti skaitytojams. Visų pirmą nuotraukos atskleidė ganą audringą vulkaninės kilmės Merkurijaus praeitį. Jo paviršiuje surasta daugybė kraterių, o kai kurie iš jų ganėtinai įspūdingi. Prie jų reiktų paminėti telefono ragelio pavidalo kraterį. Jo diametras siekia 52 kilometrus, o dugne esanti įgriuva primena telefono ragelį.
Mokslininkai spėja, jog tai ugnikalnių, veikusių būtent po kraterio dugnu, padarinys. Niekur kitur panašių dalykų mokslininkams nepavyko pastebėti.
Kosminis laivas taip pat atrado kitą nepaprastą objektą, kurį mokslininkai praminė „Voru“, aptiktą didžiuliame sename smūginiame krateryje – Caloris slėnyje, kurio skersmuo siekia apie 1500 km. Tokios objekto struktūros iki šiol neužfiksuota Merkurijuje. Nieko panašaus neaptikta ir Mėnulyje. „Voras“ plyti didelio kraterio, vadinamo Caloris baseinu, viduryje ir susideda iš daugiau kaip 100 siaurų, negilių latakų, išsimėčiusių 40 km spinduliu nuo pagrindinio kraterio ir suteikiančių šiai figūrai neabejotino panašumo į voratinklio centre sėdintį gigantišką vorą. Netoli „Voro“ centro yra krateris, tačiau kol kas nesutariama, kada jis atsirado. Kol kas neaišku, kokie procesai sukūrė šią gamtos įdomybę, tačiau mokslininkų manymu, greičiausiai tai yra Merkurijaus vulkaninės veiklos padarinys.
„Messenger“ matavo ir magnetinį Merkurijaus lauką, atrastą pirmojo „Mariner-10“ skrydžio metu. Iš keturių Žemės tipo planetų tik dvi – Žemė ir Merkurijus turi magnetinius laukus, saugančius planetas nuo Saulės vėjo ir kitų iš Visatos gelmių atskriejančių elektringų dalelių poveikio. Manoma, kad šiuos laukus sukuria skysto metalo branduoliai planetų gelmėse, veikiantys panašiai kaip elektrinės dinamo mašinos. Pirmieji lauko matavimai parodė akivaizdžius skirtumus nuo ankstesnių „Mariner-10“ stebėjimų, tačiau detali jų analizė dar tik prasideda.
Pirminė Merkurijaus paviršiaus ir planetos aplinkos cheminė analizė parodė, kad Merkurijuje yra natrio ir kalcio. Erdvėlaivis atliko ir paskui planetą apie 40 tūkst. km besidriekiančio egzosferinio šleifo matavimus ir aptiko, kad jame gausu natrio.
Prieš pradėdamas metus truksiančius nuodugnius Merkurijaus tyrimus iš orbitos 2011 m. kovo mėn. „Messenger“ dar du kartus praskries pro Merkurijų: šių metų spalio 6 d. ir 2009 m. rugsėjo 29 d. Taigi, dabartinio priartėjimo metu gautos nuotraukos ir duomenys tik pati pradžia didžiųjų Merkurijaus atradimų link.