Europos kosminė agentūra (ESA) pagaliau žengė didelį žingsnį naujo marsaeigio projektavimo link. Nelaukdami vis dar dvejojančios Europos Sąjungos vadovybės sprendimo, agentūra iš savų lėšų išskyrė 80 milijonų eurų pirmiesiems projektavimo darbams. Be ES pagalbos šis projektas taip ir neišvys dienos šviesos, tačiau pagaliau padarytas pirmas žingsnis leidžia tikėtis, jog ledai pajudės.

Reikia priminti, jog ESA planuojama ExoMars misija susijusi ne šiaip su bendrais raudonosios planetos tyrimais – esminis šio marsaeigio tikslas bus gyvybės paieška. Tam jis bus prikrautas beveik 150 kg mokslinės įrangos ir gebės atlikti dviejų metrų gylio gręžinį – tokiame gylyje tikimasi surasti ledo ir jame sušalusių bakterijų pavyzdžių.

Kiek ši misija tikslinga, kiek ne – apie tai turbūt vis dar svarstoma ES viršūnėse. Įdomiausia, jog apie šią Marso misiją kalbama jau labai senai. Pagal pirminį planą ji turėjo prasidėti jau 2009 metais, tačiau vėliau terminas nukeltas iki 2011. Tačiau ir tai pasirodė pernelyg nereali data, tad dabar ši misija turėtų įvykti 2013 metais.

Bet norint, jog taip būtų, projektavimo darbus reikia pradėti jau dabar. Štai todėl ESA agentūros kantrybė nebeatlaikė ir ji pati skyrė pradinius finansus. Tačiau turint omenyje, jog planuojami misijos kaštai sudaro 1 milijardą eurų, ESA išskirta 80 milijonų eurų pradinė suma – tik lašas jūroje. Tačiau jeigu ESA nebūtų pasiryžusi šiam žingsniui, projektavimo darbai nusikeltų tiek, jog misijos startas būtų įmanomas nebent 2016 metais. O tai, pasak misijos vedančio mokslininko Jorge Vago, „būtų absoliuti gėda“.

Ką nuspręs pati Europos Sąjungos komisija, paaiškės tik 2008 metų rudenį, kuomet ji susirinks būtent ExoMars projekto svarstymui.

Komentarai (0)